Viena pagrindinių kliūčių pasiekti savo nerštavietes iki jų šimtus kilometrų keliaujančioms lašišoms – verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Deja, daug šių žuvų pakliūva į žvejų verslininkų gaudykles.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra vienas iš Seime įregistruotų svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisų, kurios numato apriboti verslinę žvejybą lašišų migracijos kelyje Baltijos priekrantėje, iniciatorių. Deja, verslinės žvejybos Baltijos jūroje reguliavimas nepriklauso aplinkos ministro kompetencijai. Rengiant Vyriausybės išvadą dėl minėtųjų pataisų, po ilgų derybų su Žemės ūkio ministerija pasiektas kompromisas bent minimaliai apriboti žvejybą saugomų žuvų migracijos keliuose: 1 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų (siūlyta 3 km) ir 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės (siūlyta 1 km).

Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis buvo privalu paleisti atgal į vandenį, jeigu jos gyvybingos. Tačiau, tikėtina, dalies sugautų gyvybingų lašišų ir šlakių žvejai nepaleisdavo. Todėl sausio pradžioje aplinkos ministras sugriežtino šį reikalavimą – turi būti paleistos visos į gaudykles pakliuvusios saugomos žuvys nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Be to, nustatytas reikalavimas užsiimantiems versline žvejyba, kad jie iš anksto praneštų aplinkosaugos pareigūnams, kada ir kur bus tikrinamos gaudyklės.

Lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimai sugriežtinti ir žvejams mėgėjams. Jeigu iki šiol šias žuvis buvo leidžiama gaudyti, įsigijus žvejybos kortelę jų žvejybai, visus metus, išskyrus neršto laiką, tai nuo šių metų galima po neršto grįžtančias į jūrą lašišas žvejoti nuo gruodžio 26 d. iki balandžio 30 d., o plaukiančias neršti – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.

Visose upėse draudžiama gaudyti lašišas ir šlakius nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Nemune uždrausta žvejoti neršti traukiančias lašišines žuvis, o leidžiama žvejoti tik grįžtančias į jūrą ir tik iki balandžio 30 d. Vilnioje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo jos žočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, kol kas lašišų ir šlakių ištekliai šalies upėse gausėja. Kaip rodo pernai atlikti tyrimai, lašišų ir šlakių jauniklių, palyginti su 2018 m., Neries upės baseine padaugėjo du kartus, Vilnelėje – net šešis kartus. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šių žuvų išteklių būklė dar turėtų išlikti stabili, bet gali pasitaikyti metų, kai dėl neįprastai aukštos vandens temperatūros, hidrologinės sausros, ligų ar kitų klimato kaitos veiksnių lašišinių žuvų jauniklių mūsų upėse gali drastiškai sumažėti.