Vakar Taryba neįsiklausė į bendruomenės nuogąstavimus ir pritarė Priekulės muzikos mokyklos prijungimui prie Gargždų muzikos mokyklos. Teigiama, jog taip bus galima efektyviau valdyti įstaigą bei užtikrinti geresnę vaikų ugdymo kokybę.

Sumažės lėšos darbo užmokesčiui

Akcentuota, jog Priekulės muzikos mokykla – viena iš mažesnių Savivaldybės švietimo įstaigų – čia ugdomi 79 vaikai. Taip pat kalbėta, kad įstaigų sujungimas bus naudingas ir ekonomine prasme, efektyviau bus naudojamos lėšos, skirtos įstaigai valdyti bei ūkinei veiklai užtikrinti, tikslingiau bus naudojami ir specialistų ištekliai. Skaičiuojama, kad nuo 2021 m. lėšos darbo užmokesčiui metams mažėtų 42 tūkstančiais eurų. Šios lėšos būtų skiriamos gerinti ugdymo kokybę.

Be to, dar šiais metais už daugiau nei 13 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžeto lėšų Priekulės muzikos mokyklai planuojama nupirkti naujų muzikos instrumentų: akordeoną, tris gitaras ir kubą, saksofoną, atlikti reikalingus remonto darbus.

Posėdžiaujant Tarybai, nemažai diskusijų sulaukęs klausimas abejonių kėlė opozicijos atstovui Martynui Pociui. Tarybos narys teiravosi, ar toks įstaigų jungimas apskritai gali būti naudingas, juolab, kad abi mokyklos yra gerokai nutolusios viena nuo kitos.

„Gargždų muzikos mokykla ir dabar turi du skyrius – vienas veikia Endriejave, kitas – Veiviržėnuose. Pastarajame mokinių skaičius mažai skiriasi nuo Priekulės. Klausimas, ar mes galime turėti tiek atskirų juridinių vienetų, kurių biudžetas pastaraisiais metais nesiekė 200 tūkst. eurų, su atskiromis buhalterijomis, atskirais vadovais, darbuotojais? Manau, kad ne. Be to, tai nenaudinga ir ekonomiškai, dabar dažnai turime sukti galvas, iš kur rasti papildomų lėšų, pavyzdžiui, naujiems muzikos instrumentams“, – aiškino Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

A. Petravičius teigė, jog mokyklų sujungimas bus naudingas ekonomine prasme. K. Abromavičiūtės nuotr.

Anot jo, Priekulės muzikos mokyklai tapus skyriumi, bus panaikinta dabar įstaigoje veikianti administracija, atsisakyta direktoriaus pareigybės. Administruoti mokyklą vietoje būtų pavestas pusę etato dirbsiantis direktoriaus pavaduotojas. A. Petravičiaus nuomone, pedagogai yra pakankamai atsakingi, todėl visai nebūtina, jog įstaigoje nuolat juos kontroliuotų vadovas.

Bendruomenė reorganizacijai nepritaria

Visuomeninio rinkimų komiteto „Kuriam kartu“ atstovą Viktorą Kurą domino, ką šia tema mano Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas.

„Mes diskutuojame, kaip išsaugoti vieną arba du etatus, tačiau nei vienas neatskleidėme realios padėties Priekulės muzikos mokykloje. Šios įtaigos ugdytiniai neturi antrojo instrumento, muzikos teorijos dalykų, be to, mokosi tik penkis metus, o ne septynis, kaip įprasta visose kitose muzikos mokyklose, taip pat ir Gargždų. Visa tai – skriauda Priekulės vaikams. Todėl būkime vienodai teisingi visiems rajono vaikams, siekiantiems muzikinio išsilavinimo“, – teigė V. Macijauskas.

Tarybos narys pažymėjo, jog vienintelė problema gali iškilti tik dėl ilgo ir sudėtingo Gargždų muzikos mokyklos Priekulės skyriaus pavadino. V. Macijauskas siūlė visas įstaigas vadinti bendru – Klaipėdos rajono muzikos mokyklos – pavadinimu.

Posėdžio metu Priekulės muzikos mokyklos tarybos pirmininkė Sandra Matulionienė neslėpė pasipiktinimo. Mokyklos bendruomenės vardu kalbėdama moteris teigė, kad tiek įstaiga, tiek Priekulės seniūnija reorganizavimo projektui nepritaria ir siūlė klausimo svarstymą atidėti.

„Priekulės muzikos mokykla netekusi savarankiškos neformalaus ugdymo įstaigos statuso, praras teisę veikti savarankiškai ir nepriklausomai priimant su ugdymo įstaigos darbu susijusius sprendimus. Be to, mūsų manymu, reorganizavimo tikslu įvardijamas valdymo išlaidų optimizavimas ir mažinimas yra nepagrįstas išsamiais paskaičiavimais ir statistiniais duomenimis. Pateikiamais skaičiais yra manipuliuojama, galimai tikslingai yra klaidinama visuomenė, siekiant pateikti mokyklą kaip didesnę ekonominę naštą turinčią įstaigą“, – teigė S. Matulionienė.

Pasak S. Matulionienės, Priekulės bendruomenė reorganizacijai nepritaria. K. Abromavičiūtės nuotr.

Vietoje širdies – implantas

Pasak S. Matulionienės, bendruomenė reiškia susirūpinimą ir dėl bendros švietimo sistemoje besiformuojančios tendencijos perduoti neformalųjį ugdymą verslui.

„Mokyklos reorganizavimas, neatsižvelgiant į bendruomenės interesus ir nuomonę, veda prie prielaidos, kad laikui bėgant iš biudžeto finansuojamojo neformalaus ugdymo bus atsisakyta, jį perleidžiant verslo atstovams. Tai patvirtina faktas, kad reorganizacijos projekte visiškai nekalbama apie tai, kokiu būdu ir kaip pagerės Priekulės muzikos mokyklos mokinių ugdymas“, – kalbėjo mokyklos atstovė.

Pasak S. Matulionienės, šeštą dešimtį skaičiuojančią Priekulės muzikos mokyklą siekiama išsaugoti ne dėl vieno ar kito etato, o dėl prestižo, įstaiga nuo seno garsina šio krašto vardą, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Visuomenininko, Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ prezidento Vilimanto Zablockio nuomone, politikai privalo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

„Mūsų muzikos mokykla yra įsikūrusi Priekulės senamiestyje. Tai – tarsi miesto širdis. Įsivaizduokite, kas bus, jei išplėšite širdį ir įdėsite kažkokį eksperimentinį implantą. Pritariu daugiatūkstantinės Priekulės bendruomenės nuomonei, kad šį sprendimą būtina atidėti“, – dėstė V. Zablockis.

Anot V. Zablockio, muzikos mokykla – neatsiejama Priekulės miesto dalis. K. Abromavičiūtės nuotr.

Siūlė sujungti rajono gimnazijas

Svarstant klausimą, išsakyti motyvai dėl balsavimo. Prieš reorganizaciją pasisakęs Tarybos narys Jonas Dromantas sakė nesuprantantis, kam tai būtina.

„Bendrojo lavinimo mokyklų reorganizaciją pateisinu. Kai jungiame darželį su mokykla, kaip ir viskas aišku – tai kaip tęstinumas. Baigę ikimokyklinį ugdymą vaikai toliau sėkmingai gali įsilieti į mokyklų klases, jau būna pritapę prie vienos ar kitos ugdymo įstaigos. Tačiau dabar vaikai, baigę Priekulės muzikos mokyklą, tikriausiai daugiau nebestos į Gargždų, reiškia, jokio tęstinumo nėra, – tęsė J. Dromanatas. – Nemanau, kad panaikinę kelis etatus, ką nors sutaupysime. Tuomet dar sujunkime visas rajone veikiančias gimnazijas ir paskirkime vieną vadovą.“

Tarybos nariui pritarė ir Sigitas Karbauskas, siūlęs pirmiausia merui atsisakyti savo patarėjų.

Už mokyklų sujungimą kalbėjęs Albert Albertjan teigė suprantantis bendruomenės baimes dėl mokyklos uždarymo, tačiau, anot Tarybos nario, visai nekalbama apie mokslo kokybę.

Pats muzikinį išsilavinimą turintis politikas sakė, kad derėtų pasikliauti specialistų išvadomis, kuriose nurodoma, kad po pertvarkymo Priekulėje muzikinis švietimas pagerės.

Galiausiai buvo balsuojama. Už Priekulės muzikos mokyklos jungimą su Gargždų muzikos mokykla balsavo 16 Tarybos narių. 7 šiai reorganizacijai nepritarė, dar 2 susilaikė.

Po balsavimo replikuodama Ligita Liutikienė prisipažino, jog balsuodama susilaikė.

„Noriu atkreipti dėmesį į pedagogų emocinę aplinką. Jeigu pedagogas jaučia įtampą ar stresą, vadinasi kentės ir ugdymo kokybė. Todėl mano siūlymas buvo klausimą atidėti“, – sakė L. Liutikienė.

V. Kura piktinosi, jog dėl pertvarkos nepakankamai buvo diskutuota su bendruomene, pedagogais bei tėveliais.