Trispalvėmis papuoštos gatvės, trispalvėmis žydi mūsų širdys: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse dainuojame Lietuvai!

„Ant kranto“ – tai šventinė Klaipėdos choro „Aukuras“ programa, vasario 15 dieną, šeštadienį, 18.30 valandą skambėsianti Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė. Ji sudaryta iš rinktinių lietuvių autorių kompozicijų. Dėmesys savo tautos, o ypač praeities ir dabarties Klaipėdos krašto autorių kūrybai yra skiriamasis šio choro repertuaro formavimo bruožas, kurį nuo pat kolektyvo įsikūrimo puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas. Programoje taip pat dalyvaus Sandra Mamina (smuikas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Saulius Šiaučiulis (fortepijonas), Laimonas Urbikas (saksofonas). Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Profesionalioji lietuviška chorinė muzika atsiremia į didžiojo mūsų tautos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio partitūras. Koncerto programą pradės jo išplėtota lietuvių liaudies daina „Anoj pusėj Nemuno“. Ji, kaip ir žymaus lietuvių išeivijos kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko originali chorinė daina „Beržas“, jau tapo lietuvių chorinės muzikos klasika. Beje, pastarosios autorius buvo vienas pirmųjų 1923 metais įkurtos Klaipėdos konservatorijos mokinių, ir po kelerių metų sugrįžęs į ją kaip mokytojas. Tuo metu ir buvo parašyta chorinė daina „Beržas“.

Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. rudenį, J. Kačinskas buvo atvykęs į Klaipėdą ir II konferencijos „Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių chorinė kultūra“ koncerte dirigavo savo dainą „Beržas“. Tąkart jam buvo suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio bei KU Menų fakulteto Garbės profesoriaus vardai, o neilgai trukus jo vardu buvo pavadinta Klaipėdos II muzikos mokykla.   Kompozitorius mirė toli nuo tėvynės, Bostone, būdamas 98-erių.

Kompozitorei Konstancijai Brundzaitei likimas lėmė gyventi tik 29-erius metus. Pirmoji kompozitorė moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje metus gyveno Klaipėdoje ir dirbo dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje. Vienas reikšmingiausių jos kūrybos barų – chorinė muzika. Koncerte išgirsime dvi K. Brundzaitės kompozicijas – tai „7 mįslės iš lietuvių tautosakos“ ir „Paukštis“.

Su uostamiesčiu susijusi ir vilnietė autorė Nijolė Sinkevičiūtė. Plačiausiai pažįstama jos kūrybos sritis – chorinė muzika. Pasak muzikologės Rasos Murauskaitės, „savotiškai „instrumentuodama“ žodį, tekstą N. Sinkevičiūtė chorą paverčia orkestru, atveriančiu įvairiausias žmogaus balso galimybes. “ Išgirsime šios autorės kūrinį „Miškas“, kuriame chorui pritars violončelė.

Šiauliuose gimęs ir Klaipėdoje šaknis įleidęs kompozitorius Remigijus Šileika, kaip ir jo vilnietis kolega Algirdas Martinaitis, šiemet švęs 70 metų jubiliejų. R. Šileikos kūrinyje „ Po gimtadienio“ chorui pritars saksofonas ir fortepijonas. Koncerte skambėsiančios A. Martinaičio „Paserbenčio dainos“ parašytos jo brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio tekstu. Šio kompoiztoriaus chorinė muzika skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras.

Koncerto programa pavadinta pagal joje skambėsiantį Jono Tamulionio chorinį kūrinį „Ant kranto“, sukurtą avangardinio kino kūrėjo ir poeto Jono Meko tekstais. 2020 m. sausio pabaigoje paminėtos šios iškilios meno pasaulio asmenybės mirties metinės. Beje, tuo pačiu J. Meko „Ant kranto“ tekstu dainą sukūrė ir K. Brundzaitė.

Dar liko nepaminėtas Vytautas Klova – žinomiausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius, kurio daina „Rūta žalioji“ taip pat bus atlikta šioje programoje.

Nacionaline premija įvertinti Vaclovas Augustinas, Zita Bružaitė yra vieni ryškiausių dabarties lietuvių chorinės muzikos kūrėjų. Trys V. Augustino chorinės kompozicijos „Dob, dob“, „Tykus, tykus“, „Anoj pusėj Dunojėlio“ pamalonins šio kūrėjo muzikos gerbėjus. Poetiška Z. Bružaitės „Baltoji impresija“ mišriam chorui susilies su smuiko garsais.

Visas šis skambiausios chorinės muzikos vėrinys bus įteiktas tėvynei Lietuvai. Maloniai kviečiame!