Kovo 21 dieną daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Ja siekiama pabrėžti miego svarbą žmogaus gyvenimo kokybei.

Miegas – tai periodiška žmogaus ir daugelio gyvūnų (jis paplitęs tarp visų paukščių ir žinduolių bei daugelio roplių, amfibijų ir žuvų) sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. Jis būtinas kiekvienam gyvam sutvėrimui – tai ir poilsis, ir jėgų atgavimas. Išsiaiškinta, kad gebėjimas miegoti yra įrašytas į mūsų genetinį kodą.

Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui būtina miegoti 8-9 valandas per parą. Tačiau dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo tempo šiandien miega kur kas mažiau. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, suaugusieji vidutiniškai miega 6,9 valandos per parą, o savaitgaliais – 7,5 valandos.

Miegant nepakankamai, iškyla įvairių sveikatos problemų – nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, padidėja alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi. Be to, nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias.

Įdomūs faktai apie miegą:

Tradicinis kovos su nemiga būdas – skaičiavimas – nėra efektyvus. Tokia protinė veikla yra tiek nuobodi, kad problemos ir rūpesčiai neišvengiamai iškyla paviršiun.

Lovos čiužinys vidutiniškai „tarnauja“ 8-10 metų.

1964 metais septyniolikmetis Rendis Garneris pasiekė pasaulinį nemiegojimo rekordą – jis nesudėjo akių 264 val. 12 min. Po to neprabusdamas jis išmiegojo 15 valandų.

Banginiai ir delfinai sugeba miegoti „pusiau“. Reikalas tas, kad jų smegenų pusrutuliai miega paeiliui, kad gyvūnas galėtų plaukioti ir kvėpuoti.

Įvykiai ir vardadieniai

Šiandien vardadienius švenčia:  Benedikta, Benediktas,  Lingailė, Mikalojus, Nortautas, Reda, Redas.

1507 – pirmąkart paminėta Tauragė (Vatikano dokumentuose, dėl statomos bažnyčios);

1804 – priimtas Prancūzijos civilinis kodeksas, žinomas kaip Napoleono kodeksas;

1883 – pradėtas leisti lietuvių visuomeninis literatūrinis laikraštis Aušra;

1939 – Vokietija aneksavo Klaipėdą.