Nacionalinės pažangos programa numato, kad iki 2020 m. pabaigos ne mažiau kaip 15 proc. viešųjų paslaugų socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir sporto srityse savivaldybės turi perduoti bendruomenėms, NVO ar privačiam sektoriui, o viešasis sektorius turėtų teikti tik tas paslaugas, kurių kitos organizacijos negali teikti. Ekspertų teigimu, realu, kad aktyvios rajono bendruomenės ir NVO galėtų sėkmingai įsitraukti į šį procesą ir tapti partneriu Savivaldybei.

Pokyčiai galimi įvairiose srityse

Susitikusi su Klaipėdos rajono bendruomenių ir NVO atstovais Švietėjiškų iniciatyvų centro direktorė Kristina Paulikė akcentavo, kad svarstydamos apie viešųjų paslaugų perėmimą, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos privalo sau atsakyti į kelis esminius klausimus: ar yra tam pasiruošusios ir kokias paslaugas galėtų perimti ar teikti naujai?

„Visi gyvename bendruomenėse. Apsidairius aplink tikrai sužinosime, kokių specialybių žmonių turime, kas galėtų konsultuoti vienu ar kitu klausimu. Labai svarbu žinoti ir tikslą, kuo tai bus naudinga paslaugų gavėjų gerovei ir visuomenės pažangai“, – sako Kristina Paulikė.

Klaipėdos rajone jau dabar matomas didelis įvairių socialinių paslaugų poreikis, ypač ilgalaikės socialinės globos, vaikų dienos centrų. Rajone veikia 5 socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir 6 – nevyriausybinės. Taip pat pagal poreikį paslaugos yra perkamos ir kitų savivaldybių globos namuose, įstaigose.

Rajone pagalba teikiama socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus, socialinės rizikos asmenims, vaikus globojantiems ar įvaikinusiems asmenims bei siekiantiems jais tapti.

Tačiau teigiami pokyčiai perduodant viešąsias paslaugas yra galimi ne tik socialinėje, bet ir kultūros bei sporto srityse. Daugumoje savivaldybių jau ir šiuo metu veikia kultūros ir meno tarybos, finansuojančios profesionalų ir mėgėjišką meną bei kultūros projektus. Tačiau vis dar išlieka institucinis kultūros centrų, meno būrelių, jaunimo teatrų ir kitų įstaigų išlaikymas.

„Pavyzdžiui, jei savivaldybėje veikia viena Kultūros ministerijos išlaikoma biblioteka, tai nėra jokios prasmės savivaldybei dar vieną išlaikyti savo biudžeto lėšomis. Tokios lėšos galėtų būti skiriamos inovatyviems projektams ir naujoms idėjoms finansuoti“, – įsitikinusi Švietėjiškų iniciatyvų centro direktorė.

Ieškos vienijančio sprendimo

Atsakyti į klausimą, ar yra pasiruošusi perduoti viešąsias paslaugas, turi ir Savivaldybė.

„Savivaldybė irgi atlieka namų darbus. Būtent rajono iniciatyva, bendradarbiaujant su VšĮ „Versli Lietuva“, jau šiemet Klaipėdos regione gali startuoti bandomasis projektas „Parama socialiniam verslui“. Jo tikslas – skatinti tokio verslo atsiradimą ir iš jo pirkti viešąsias paslaugas“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Projekte numatytas ne tik svarbiausios, kelias savivaldybes vienijančios problemos nustatymas, galutinis tikslas, viešosios konsultacijos su savivaldybėmis, verslininkais, paslaugų gavėjais, bet ir mokymai NVO. Nevyriausybininkai ir bendruomenininkai būtų mokomi, kaip pradėti socialinius verslus, skaičiuoti pajamas, parengti veiklos strategijas.