Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, priklauso ne tik įprasta nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir ilgalaikio darbo išmoka.

Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti trijų mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Tačiau apskaičiuojant nepertraukiamą darbo stažą atsiranda painiavos. Pavyzdžiui, tai, ar darbuotojo perkėlimas darbdavių sutarimu laikomas nepertraukiamu stažu, priklauso nuo tuo metu galiojusių teisės aktų.

Vyriausybė antradienį nusprendė, kad nepertraukiamas stažas bus skaičiuojamas paprasčiau – nebereikės jo vertinti pagal anksčiau galiojusius teisės aktus.

Svarbiausia – dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą

Pagal iki 2003 metų galiojusį Darbo sutarties įstatymą, laikoma, kad darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai tik darbdavio reorganizavimo atveju, o iki 2017 m. liepos galiojęs Darbo kodeksas numato, kad darbo santykiai nenutrūksta kai darbuotojas perkeliamas darbdavių susitarimu. Tiek pagal ankstesnį, tiek pagal naująjį Darbo kodeksą laikoma, kad darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai įmonės reorganizavimo ar verslo perdavimo atveju.

Nuo šiol asmens perkėlimo į kitą darbovietę nereikės vertinti pagal anksčiau galiojusius Darbo sutarties įstatymą ar Darbo kodeksą – stažas įmonėje bus skaičiuojamas remiantis Apdraustųjų registro duomenis ir pagal dokumentus, įrodančius, kad buvo užtikrintas asmens darbo santykių tęstinumas (įrašai darbo sutartyse, kolektyvinės sutartys, įsakymai, susitarimai dėl perkėlimo pas kitą darbdavį ir kiti dokumentai).

Tai numatyta Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų pataisomis, kurioms antradienį pritarė Vyriausybė.

Kokiais atvejais mokama ilgalaikio darbo išmoka

Ilgalaikio darbo išmoką gali gauti darbuotojas, kuris dirbo ilgiau nei 5 metus, ir yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jeigu:

- darbuotojo atliekamos funkcijos tapo perteklinės;

- darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų;

- darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis;

- darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo perdavimo atveju;

- darbdavys likviduojamas.

Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo – vertinama, ar per šį laiką darbuotojas negrįžo dirbti pas buvusį darbdavį.

Kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka mokama

Kai žmogus atitinka kriterijus, jam priklauso tokio dydžio išmoka:

- Dirbus nuo 5 iki 10 metų – 77,58 proc. vieno vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“ dydžio;

- Dirbus nuo 10 iki 20 metų – 77,58 proc. dviejų vidutinių atlyginimų „ant popieriaus“ dydžio;

- Dirbus daugiau nei 20 metų – 77,58 proc. trijų vidutinių atlyginimų „ant popieriaus“ dydžio;

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Ką daryti norint gauti išmoką

Jeigu asmuo jau yra teikęs prašymą skirti bent kurią kitą „Sodros“ mokamą išmoką, pavyzdžiui, jeigu yra bent kartą gavęs ligos išmoką, nieko daryti nereikia – ilgalaikio darbo išmoka mokama be prašymo. Jeigu prašymo „Sodrai“ asmuo niekada nėra teikęs, reikėtų pateikti „Pakeisti išmokos mokėjimą" prašymo formą (GPS8). Tai galima padaryti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui, bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar paštu. Svarbu kad prašymas turi būti teikiamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo.

Kada išmoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą

Išmoka į asmeninę sąskaitą bus pervesta po maždaug 3 su puse mėnesio. Pavyzdžiui, jei darbuotojas iš darbo yra atleidžiamas 2019 m. liepos 3 d. ir per tris mėnesius neatnaujina darbo santykių su buvusiu darbdaviu, nuo spalio 4 dienos (praėjus 3 mėnesiams) gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką. Ji išmokama vienu mokėjimu per 10 darbo dienų po sprendimo priėmimo dienos.