Saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse skiriamas didelis dėmesys. Šiais klausimais Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau kurį laiką glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija ir kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis, kurioms rūpi šių karališkų žuvų išsaugojimas.

Lietuviai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų Baltijos šalyse. Mūsų šalyje patvirtinus nacionalinę aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programą, šios žuvys auginamos nuo apvaisinto ikro iki reproduktoriaus Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Į laisvę paleidžiami eršketai nuo 2011 m. žymimi radijo bangomis sekamais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie šias žuvis.

Per devynerius metus į Lietuvos upes jau įveista beveik 200 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų. Kad darbai vykdomi sėkmingai ir jaučiamas šių žuvų populiacijos pagausėjimas, galima spręsti iš žvejų atsiliepimų – jie aštriašnipių eršketų sugauna vis daugiau. Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat ragina žvejus paleisti sugautas žuvis, kad aštriašnipiai eršketai išliktų, subręstų ir atplauktų neršti į tas Lietuvos upes, į kurias kadaise buvo išleisti - Nerį ir Šventąją.

Šiemet Žuvininkystės tarnyba yra numačiusi į Lietuvos upes įveisti 21 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.

Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimą kontroliuoja priežiūros grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus universiteto ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.