Pastaruoju metu sulaukiama nemažai paklausimų, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas karantino laikotarpiu. Tai ypač domina savo kiemus, sodus ir daržus pradėjusius tvarkyti gyventojus.

Žaliąsias atliekas – šakas, lapus, žolę, daržo atliekas – ministerijos Atliekų politikos grupės specialistai visų pirma siūlo individualiai kompostuoti, laikantis nustatytų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų. Šiam tikslui sklype reikėtų parinkti nuošalesnę vietą, bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos, atsižvelgus į vyraujančią vėjo kryptį. Detalius individualaus kompostavimo vietų įrengimo, kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus ir rekomendacijas nustato savivaldybės.

Jeigu gyventojai neturi galimybės žaliųjų atliekų individualiai kompostuoti, jas ir karantino laikotarpiu gali pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, bet Aplinkos ministerija kviečia šiomis aikštelėmis naudotis tik esant būtinybei ir surinktas ar sugrėbtas atliekas saugiai palaikyti, kol šalyje baigsis ekstremali padėtis.

Atliekų tvarkytojai karantino metu žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių darbą turėtų organizuoti taip, kad būtų išvengta grūsčių, darbuotojai ir priduodantys atliekas gyventojai laikytųsi saugaus atstumo, bendrųjų higienos reikalavimų, dėvėtų veido kaukes ar respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Aplinkos ministerija yra pateikusi rekomendacijas atliekų tvarkytojams ir gyventojams, kaip tvarkyti atliekas koronaviruso COVID-19 plitimo grėsmės laikotarpiu.

Kai nėra galimybių žaliųjų atliekų kompostuoti ar kitaip panaudoti, jas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį užbaigus smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, smėliu ir pan.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, kurios yra arčiau kaip 50 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą nustatytose vietose). Taip pat draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis.

Deginant surinktus augalus ar jų dalis(išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą), pavyzdžiui, sausos žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanas, nukritusius lapus ar kitas nuokritas, nulūžusias ar nugenėtas šakas, sodininkystės ir želdynų priežiūros liekanas privalu laikytis nustatytų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė: už pažeidimus deginant žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas – bauda asmenims nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų; už pažeidimus deginant ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žoles, javus ir kitas žemės ūkio kultūras – bauda asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Įvertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.