Karantino metu negalią turinčių žmonių priežiūrą socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, kai artimieji jais negali pasirūpinti namuose, ir toliau organizuos savivaldybės. Numatyta, kad, esant poreikiui, tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai turi kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją ir pateikti prašymą su darbdavių išduotomis pažymomis, kad nuotoliniu būdu savo funkcijų atlikti negali ir neturi kitų galimybių negalią turinčiuoju pasirūpinti namų sąlygomis.

Savivaldybių administracijos sprendimą neįgaliųjų priežiūros paslaugų organizavimo priima tik įvertinusios visas aplinkybes, ar žmonėmis namuose išties nėra galimybės pasirūpinti, pavyzdžiui, pasitelkus kitų asmenų pagalbą. Tad svarbu, jog tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai, prieš kreipiantis dėl priežiūros paslaugų į savivaldybių administracijas, įvertintų visas kitas neįgaliojo priežiūros namuose galimybes.

Numatyta, kad grupėse gali būti ne daugiau nei dešimt žmonių. Kasdien turi būti vertinama jų visų sveikatos būklė. Tiems, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsnių ir daugiau) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, į įstaigas negali būti priimami.

Taip pat turi būti sekama darbuotojų sveikatos būklė, iškart jiems atvykus į darbą, matuojama kūno temperatūra. Tai reiškia, jog turi būti užtikrinama, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.

Be to, įstaigose turi būti užtikrintos visos galimybės tinkamai pasirūpinti higiena.

Siekiant užtikrinti saugumą, numatyta, kad įstaigose šiuo metu negali būti prižiūrimai žmonės, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis. Juos prižiūrintiems karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Taip pat į įstaigas negali būti priimami žmonės, gyvenantys kartu su labiausiai koronavirusinės infekcijos paveikiamais žmonėmis – vyresniais nei 60 metų, sergančiais lėtinėmis ligomis.