Ketvirtadienį Taryba rinkosi į trečiąjį nuotoliniu būdu organizuotą posėdį. Šįkart ne taip sklandžiai, trūkinėjant tiesioginei transliacijai, įvykusio svarstymo metu, diskutuota 54 klausimais bei 4 informacijomis. Pirmąją savo ataskaitą Tarybai pristatė ir pernai Klaipėdos rajono meru išrinktas Bronius Markauskas.

Karantinas neapsieis be pasekmių

Nors pristatymas užtruko kone valandą ir meras sulaukė nemažai klausimų, rajono vadovo nuveiktus darbus palankiai įvertino ne tik valdantieji, bet ir opozicijos atstovai.

Pristatydamas ataskaitą už praėjusius metus, B. Markauskas apgailestavo, kad tą tenka daryti nuotoliniu būdu bei neišvengiamai palietė šių dienų aktualijas.

„Noriu pasidžiaugti, kad rajono Savivaldybė – viena iš geriausiai susitvarkiusių su karantino iškeltais reikalavimais, turiu omenyje rastas saviizoliacijos vietas, apsirūpinimą saugos priemonėmis. Esame pavyzdys kitoms savivaldybėms. Kita vertus, šis laikotarpis atėmė ir daug laiko, kurį galėjome skirti kitų darbų vykdymui, tad pasekmes, tiek moralines, tiek finansines, jausime dar ilgai“, – kalbėjo meras.

B. Markauskas pažymėjo, kad jo ataskaita kiek skiriasi nuo ankstesnių rajono merų, joje nėra tiek daug statistikos, o labiau akcentuojami strateginiai klausimai.

Meras pabrėžė tai, kad Klaipėdos rajonas ir toliau išlieka augantis gyventojų skaičiumi, kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkstančiais.

„Šiandien mūsų rajono gyventojų yra apie 62 tūkst. ir turbūt visi suprantame, kad jų yra kur kas daugiau negu oficialiai deklaruojama. Gyvenamosios vietos deklaravimas išliks vienu iš svarbiausių motyvų, seniūnijoms siekiant gauti didesnį finansavimą savo uždaviniams įgyvendinti“, – pažymėjo B. Markauskas.

Pristatydamas ataskaitą meras neužmiršo ir verslo. Jis akcentavo, kad rajone per 2019 metus įregistruotas rekordinis – 234 – smulkių ir vidutinių įmonių skaičius. Be to, veikiančiose įmonėse sparčiai augo darbuotojų skaičius, jis siekia 1 389.

Išduota ir beveik pustrečio tūkstančio verslo liudijimų. Daugiausiai – specialiesiems statybos darbams, pavyzdžiui, pamatų klojimui, stogų dengimui ar dūmtraukių įrengimui. Toliau rikiuojasi prekyba ne maisto produktais, apgyvendinimo, transporto priemonių remonto paslaugos, kirpyklos, kosmetikos kabinetai, soliariumai ir kt.

Dėmesys infrastruktūrai

Pristatydamas ataskaitą, visgi labiausiai B. Markauskas išskyrė infrastruktūros klausimą. Anot jo, būtent šis aktualiausias gyventojams.

„Esame auganti Savivaldybė, todėl susiduriame su vietų mokyklose ir darželiuose trūkumu. Tačiau džiaugiuosi, kad esame padarę nemažai žingsnių sprendžiant šią problemą: padidinome subsidiją tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius iki 200 eurų, ši suma – didžiausia Lietuvoje, taip pat pakvietėme privatų sektorių rajone steigti darželius. Nepaisant to, suprantame ir savo atsakomybę plečiant Savivaldybės ugdymo įstaigų tinklą. Sveikinu Tarybą praėjusį posėdį priėmus sprendimą dėl sklypo įsigijimo Sendvario seniūnijoje, kur įsikurs pagrindinė mokykla ir darželis. Daugiafunkcio centro statyba bus vykdoma viešos ir privačios partnerystės pagrindu, todėl labai tikimės, kad objektas bus patrauklus investuotojams. Pastačius šį centrą, skaičiuojama, kad jame galės ugdytis apie 700 vaikų“, – kalbėjo B. Markauskas.

Anot mero, tikimasi gauti finansavimą iš valstybės ir Jakų mokyklai-darželiui bei futbolo komplekso projekto įgyvendinimui.

B. Markauskas dėkojo Tarybai ir už pritarimą sutartims su Lietuvos kelių direkcija dėl regioninių kelių projektų Gargžduose, Kretingalėje, Karklėje, Priekulėje ir kitose seniūnijose. Taip pat, anot mero, papildomai Gargždų ir Sendvario seniūnijų infrastruktūrai vystyti iš biudžeto atriekta po 1,4 mln. eurų.

Tarybos posėdyje jis nepraleido progos paminėti ir stambius objektus, kėlusius daugiausiai diskusijų tiek tarp politikų, tiek ir gyventojų. Vienas jų – Gargždų daugiafunkcis centras. Anot B. Markausko, yra pakankamai nemažai pasistūmėta į priekį, jog šis centras netrukus būtų pradėtas statyti – atrinktas rangovas, projektuojantis statinį bei rasti finansavimo šaltiniai.

Rajono vadovas išskyrė ir Gargždų kultūros centro modernizavimo svarbą: „Kultūros centre atrandame užmirštų patalpų, kur atlikus minimalias pertvarkas, patenkinsime kultūros darbuotojų poreikius, tikrai atsiras naujų repeticijų salių, persirengimo vietų, patalpose tilps ir biblioteka.“

Nepaisant to, anot mero, turima ambicijų rasti naujas, atskiras patalpas Gargždų bibliotekai bei muziejui.

Reprezentacijai – per 7 tūkst. eurų

Anot B. Markausko, neužmirštas ir Gargždų autobusų stoties projektas: atsisakyta sutarties su Turto banku   dėl akcijų privatizavimo bei nutarta, kad privatizavimo procedūras vykdys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta akcijų privatizavimo komisija.

Taip pat, pasak mero, tvarkomos tiek Priekulės, tiek Vėžaičių viešosios erdvės, Gargždų miesto parkas, skiriamas dėmesys apšvietimo tinklo modernizavimui.

Meras nepraleido progos pasidžiaugti ir pokyčiais Savivaldybės administracijoje, kurioje pradėtas struktūros reorganizavimas, įgyvendintas projektinis valdymas, įdiegtas vieno langelio principas.

Pernai reprezentacijai iš mero fondo išleista 7 792 eurai. Iš jų pirktos knygos, įsigytos taurės varžyboms, dekoratyvinės skulptūros, skirtos nusipelniusiems rajono gyventojams, taip pat svečių iš užsienio maitinimo paslaugoms.

„Nežinau ar Tarybos nariai turi priekaištų dėl išlaidavimo. Čia tikriausiai jums vertinti, bet aš laikiausi fondo reikalavimų ir manau, kad lėšos buvo naudojamos tinkamai“, – teigė B. Markauskas.

Baigdamas jis išsakė viltį, jog ir toliau stengsis įgyvendinti rinkėjų lūkesčius ir priimti svarbiausius sprendimus.

Klausė apie rajoną ir postus

Po ataskaitos pristatymo, pasipylė klausimai. Opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas visus mero įvardytus projektus pavadino senais ir prašė išskirti bent vieną naują. B. Markauskas pažymėjo, jog svarbus ne tiek projektų kūrimas, o jų įgyvendinimas: „Priprojektuoti ir sudėti į stalčius – nemanau, kad yra didelis pasiekimas.“

Konservatorius Alfredas Šiaulys klausė, ar Slengiai liks Klaipėdos rajone ar ne.

„Po dviejų savaičių tas klausimas bus iš naujo svarstomas Seime. Projektas iki tol tobulinamas nebus, o tiesiog Seimo nariai turės apsispręsti. Bet mes negalime būti ramūs ir turime daryti viską, kad išsaugotume tą teritoriją. Jau vien tai, kad mūsų biudžetas priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, o Sendvario seniūnijoje gyventojų skaičius artėja prie 20 tūkst., mums labai daug reiškia. Todėl darysime viską, kad ir toliau žmonės deklaruotųsi rajone ir kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis“, – aiškino meras.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Nerijus Galvanauskas domėjosi, kuris darbas buvo mielesnis širdžiai – mero ar ministro.

„Kas nors kiek mane pažįsta, žino, kad mano gyvenimas visada buvo susijęs su žemės ūkio politika, daug laiko tam atidaviau ir tikrai nuoširdžiai tame fronte dirbau, o juk, kaip žinome, blogas tas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu. Atvirai pripažįstu, kad labai džiaugiausi paskyrimu ir darbų ministerijoje buvome daug pradėję, bet politika yra politika. Deja. Galėjai, Nerijau, paklausti, ar Seimo nario, ar mero postas, šiuo atveju turėčiau aiškesnį atsakymą. Nepaisant to, džiaugiuosi savo pasirinkimu kandidatuoti į mero postą ir kad šiandien juo esu. Jausmas yra geras, ypatingai, kai gali kažką padaryti ir turi ką parodyti ar pasakyti“, – atviravo B. Markauskas.

Netrūko pagyrimų

Taip pat Sigitas Karbauskas tikslinosi, kada ir iš kokių šaltinių buvo rastas finansavimas Gargždų parko sutvarkymo darbams.

Tarybos narys Raimondas Simonavičius teiravosi, ar žadama vykdyti seniūnijų reorganizaciją, siekiant suvienodinti teritorijas bei kada bus pratęstas miesto viešojo transporto maršrutas iki Slengių „Rimi“.

„Suprantame skirtumus tarp seniūnijų, kur gyvena 20 tūkst., o kur tik keli šimtai gyventojų. Pradėjome analizę, tačiau pamatėme, kad tai yra ypatingai jautrus klausimas. Manome, jog šiandien kol kas trūksta argumentų šiai reorganizacijai vykdyti ir linkstame prie kiek paprastesnio – veiklos optimizavimo klausimo. Nes visgi išsiaiškinome, kad net 70 proc. Savivaldybės darbuotojų dirba ūkinius darbus, kai tuo tarpu tik 30 proc. atlieka užduotis reikalingas gyventojų poreikiams patenkinti, – tęsė meras. – Dėl autobusų maršruto, tikrai žinau, kad yra vedamos derybos. Yra ir techninių problemų, susijusių su sustojimu. Tačiau tikiuosi, kad dar šiemet sprendimą rasime.“

Galiausiai klausimų laviną nutraukė Tarybos narių pasipiktinimas dėl viršyto laiko klausimo svarstymui. Piktintasi, jog nepaisoma reglamento. Visgi prieš balsavimą dėl motyvų pasisakę Tarybos nariai buvo gana palankūs ir negailėjo rajono vadovui pagyrų.

„Nors esu opozicijos atstovas, tačiau šį kartą tikrai balsuosiu už. Labai teigiamai vertinu naujo mero užsibrėžtus siekius, labai patinka, kad rajono vadovas objektyviai pažvelgė į esamą situaciją, greitai atskyrė grūdus nuo pelų, išsigrynino seniūnijas ir suprato, kur didžiausia gyventojų gausa, pamatė tuos skaičius bei jų poreikius, pradėjo darbus. Labai džiaugiuosi, kad svarbius dalykus įtraukė į planus, o kitus reikalus, kaip, pavyzdžiui, daugiafunkcio centro statybas, pajudino iš mirties taško, nes net dvi kadencijas nebuvo tokios jėgos net pradėti statinio sklypo pirkimą. Tai ką kalbėti apie kitus dalykus“, – sakė R. Simonavičius.

Prie teigiamų pasisakymų prisidėjo ir N. Galvanauskas. Anot jo, prie darbų prisidėjo visa koalicija ir didžioji dalis jos programos punktų jau yra pradėti ar įgyvendinti.

Su daugiafunkcio centro statybų klausimu niekaip sutikti negalėjęs Sigitas Karbauskas, linkėdamas gerų darbų, atskleidė, jog balsuojant avansu susilaikysiąs.

Mero ataskaitai pritarė 22 Tarybos nariai, 4 susilaikė. Nei vienas nebalsavo prieš.