Aplinkos ministro Valentino Mazuronio nurodymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išsiaiškino, kaip veikia nuo sausio 1 dienos įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, turėjusios supaprastinti ir sutrumpinti kai kurias procedūras.

Didžiųjų miestų Savivaldybių administracijos buvo tikrinamos, kaip laikosi terminų nagrinėdamos prašymus pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus.

Informaciją buvo surinkta iš Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių rajono, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų.

Daugiausia prašymų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą užregistruota Vilniaus rajono (279 prašymai), Vilniaus miesto (82 prašymai) ir Klaipėdos rajono (73 prašymai) savivaldybių administracijose.

Per teisės aktų nustatytą terminą (10 darbo dienų) išnagrinėta prašymų (procentais nuo gautų prašymų): Vilniaus rajono savivaldybėje – 37, Vilniaus miesto savivaldybėje – 8, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 93.

Didžiausią susirūpinimą kelia iš Vilniaus miesto savivaldybės gauta informacija. Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių administracijos vėlavimą priimti sprendimus aiškina dideliu darbo krūviu dėl duomenų ir informacijos kiekio surinkimo motyvuotam atsakymui parengti. Tačiau tokia situacija, kai žmogus sprendimo dėl jo prašymo laukia mėnesį ar dar ilgiau, nei turėtų, nedelsiant taisytina. Tuo labiau, kad kitų didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybėse dauguma prašymų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą išnagrinėjama laiku.

Prašymų išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėjimas

Daugiausia prašymų išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus užregistruota Vilniaus miesto savivaldybėje (404 prašymai), Vilniaus rajono savivaldybėje (203 prašymai), Klaipėdos rajono savivaldybėje (184 prašymai).

Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijos visus prašymus išnagrinėjo per teisės aktų nustatytą terminą (15 darbo dienų), Vilniaus rajono savivaldybėje apie 7 procentai gautų prašymų nagrinėti ilgiau kaip 15 darbo dienų. Daugiausia vėlavimų Šiaulių miesto savivaldybėje – iš 25 gautų prašymų tik 11 išnagrinėti laiku, tačiau savivaldybės administracijos direktorius informavo, kad atitinkamai sureguliavus vidaus tvarką, sprendimai dėl kovą gautų prašymų jau priimami laiku.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pavyzdys rodo, kad įstatymų nuostatos dėl prašymų nagrinėjimo terminų gali būti vykdomos perskirsčius administracijos padalinių funkcijas ar įgyvendinus kitas panašias organizacines priemones.

Savivaldybių administracijų vadovams, nesilaikantiems minėtų teisės aktų reikalavimų, bus taikomos administracinio poveikio priemones. Jau parengtas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, kuriame numatyta atsakomybė už prašymų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir prašymų išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus nagrinėjimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus.