Žurnalas „Reitingai“ naujausiame – 2020 m. gegužės–gruodžio mėnesių – numeryje surikiavo šalies ugdymo įstaigas į reitingų lenteles. Žurnalo rengėjai apžvelgė gimnazijų pozicijas, klimatą ugdymo įstaigose, patyčių situaciją, pradinių mokyklų bei progimnazijų reitingą, pateikė ir blogųjų mokyklų sąrašą.

„Vaivorykštė“ išlieka geriausioje pozicijoje

Šiemet geriausių Lietuvos gimnazijų, atsirenkančių mokinius pagal pažangumą, trejete savo poziciją užleido tik viena įstaiga – Vilniaus jėzuitų gimnazija. Pernai 3-ioje vietoje buvusi gimnazija dabar tik penkta. Pirmąją vietą išlaikė Vilniaus licėjus, antrąją – Kauno technologijos universiteto gimnazija. Į trečiąją vietą iš 4-os pakilo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.

Geriausių gimnazijų, nesirenkančių mokinių sąraše tebepirmauja Klaipėdos licėjus, į antrąją vietą iš 18-os šoktelėjo Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, trečia – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

Žurnale pateiktoje lentelėje matyti skirtinga Klaipėdos rajono gimnazijų situacija – jei Gargždų „Vaivorykštės“ ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos palypėjo keliomis pozicijomis aukščiau, tai Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija – užleido savo vietas kitoms įstaigoms.

Naujausiame reitinge „Vaivorykštė“ – 27-a (pernai buvo 33-a), Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija – 172-a (2019 m. – 221-a), Ievos Simonaitytės gimnazija per metus smuktelėjo iš 184-osios į 233-ą.

Šiemet žurnale pateikta ir informacija apie mokyklai skirtas mokymo lėšas ir lėšas aplinkai, tenkančias vienam mokiniui. Bendros išlaidos vienam mokiniui per metus „Vaivorykštėje“ siekė 2 091 Eur, J. Šaulio gimnazijoje – 3 004 Eur, Priekulės ugdymo įstaigoje – 2 273 Eur.

Mažas patyčių lygmuo

„Reitinguose“ nurodoma, kad šalies mokyklos stipriai skiriasi ne tik pagal akademinius mokinių pasiekimus, bet ir pagal patyčių paplitimą, todėl rengėjai nusprendė pristatyti ne tik akademiškai stiprias mokyklas, bet ir tas, kuriose mokiniai gerai jaučiasi.

Sąrašą sudarė Nacionalinės švietimo agentūros ekspertai – remdamasi mokinių atsakymais, jie išgrynino 30 šalies mokyklų, kuriose patyčių lygmuo yra mažiausias (tiek mokinių tarpusavyje, tiek tarp mokinių ir mokytojų).

„Į vienas mokyklas mokiniai eina tarsi į karą, o į kitas – noriai, beveik su džiaugsmu. Tai didžia dalimi priklauso nuo to, kaip tvarkomasi su patyčiomis ir kiek jos išplitusios“, – rašoma žurnale.

Džiugu paminėti, kad 30-ies mokyklų, kurios mokiniai patiria mažiausiai patyčių, sąraše atsidūrė dvi Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos – Lapių ir Dituvos pagrindinės mokyklos.

Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas, visos mokyklos turi ieškoti savo stipriųjų pusių ir išskirtinumų: „Tarkime, dalis gimnazijų išsiskiria aukštu akademiniu lygiu ir mokinių parengimu, pradinės mokyklos ir progimnazijos – aukšta pridėtine verte, o pagrindinės mokyklos galėtų išsiskirti gera atmosfera, draugiškais santykiais ir menku patyčių lygmeniu (ir tuo patiktų daugeliui šeimų). Dalis tuo ir išsiskiria.“

4-okų pasiekimų rezultatai smuktelėjo

Žurnale pateiktas ir šalies pradinių mokyklų bei progimnazijų palyginamasis vertinimas pagal mokinių akademinius pasiekimus ir „balsavimą kojomis“.

Kaip nurodoma „Reitinguose“, šiemet sukanka 10 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti progimnazijos. Pradžioje jų buvo 38, po 5 m. – 113, dabar – 155.

„Iš pradžių būta tikrai daug nuogąstavimų: kad joms stigs mokinių, trūks mokytojų (nes juos galbūt nuvilios gimnazijos), kad jos stokos įrangos (nes geriausia perkama gimnazijoms), kad jose vešės patyčios (nes čia mokosi sudėtingiausio amžiaus tarpsnio vaikai), kad akademiniai mokinių pasiekimai bus prasti (nes šio tipo mokyklų atsakomybė neapibrėžta, jos vaikus moko nuo 1 iki 8 klasės). Dalis šių nuogąstavimų buvo pragrįsti, bet dalis – ne, ir ilgainiui jie netgi užsimiršo“, – teigiama leidinyje.

Sudarytame mokyklų, nebijančių viešai parodyti savo indėlio į ketvirtokų sėkmę, sąraše kiek pablogėjo Gargždų „Minijos“ progimnazijos situacija – įstaiga iš 65-osios pozicijos, kurią užėmė pernai, krito į 100-ąją vietą.

Tarp mokyklų, nebijančių viešai parodyti savo indėlio į šeštokų sėkmę, „Minija“ užima 30 vietą iš 55 ugdymo įstaigų.

Pateikti pagrindinių mokyklų vidurkiai

Žurnale „Reitingai“ suskirstytos pagrindinės mokyklos pagal lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatų vidurkį.

Mokyklų, kurių tikrintų mokinių skaičius – nuo 1 iki 9, sąraše pirmauja Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla. Bendras įstaigos mokinių rezultatų vidurkis siekia 8,165.

Iš rajono mokyklų aukščiausią poziciją užima Dituvos pagrindinė mokykla – rezultatų vidurkis pernai buvo 5,9. Toliau rikiuojasi Endriejavo (5,69), Agluonėnų (5,14), Judrėnų S. Dariaus (5,115), Lapių (4,92), Dovilų (4,83), Plikių I. Labutytės (4,7) ir Vėžaičių (4,665) pagrindinės mokyklos.

Mokyklų, kuriose tikrinta nuo 10 iki 20 mokinių, sąraše pirmauja Kavarsko pagrindinė mokykla su 6,585 bendru vidurkiu. Geriausias rezultatas iš rajono mokyklų registruotas Ketvergių pagrindinėje mokykloje – 6,045. Kiek žemiau atsidūrė Kretingalės (4,96) ir „Kranto“ (4,81) pagrindinės mokyklos.

Paviešino blogąsias mokyklas

Leidinyje rašoma, kad jei surengtume pasiteisinimų konkursą, kodėl Lietuvos vaikų neįmanoma išmokyti lietuvių kalbos, matematikos ir kitų dalykų, jį neabejotinai laimėtų pagrindinės mokyklos.

„Puikiausiai žinome, kad silpnos mokyklos ir kai kurių rajonų švietimo skyriai „Reitingų“ nekenčia, bet mes ir neturime tikslo būti mylimi. Mūsų tikslas, kad švietimo kokybė Lietuvoje augtų, o prastų mokyklų viešinimas prie to labai prisideda. <..> nedarysime išimties ir šiemet – taip pat paskelbsime pagrindines mokyklas, kurios vaikams nepadeda, o daro žalą. Galbūt ir jos susipurtys ir jų rezultatai ilgainiui ims gerėti“, – teigia leidėjai.

Žvelgiant į 2019 m. mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus, gėdos lentoje atsidurti nusipelno Druskininkų „Atgimimo“ mokykla (vidurkis – 3,165), Kazlų Rūdos P. Dovydaičio pagrindinė mokykla (3,4), Šiaulių r. Kuršėnų S. Anglickio mokykla (3,7), taip pat Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla (3,84). Pastarojoje mokykloje tikrintų mokinių skaičius didesnis nei 21.

Leidėjai teigia, kad šios mokyklos neišmoko matematikos, dažnu atveju – lietuvių kalbos ir kitų disciplinų, ne vieno kito, o dešimčių vaikų.

Pasak leidinio rengėjų, pagrindinės mokyklos – aplinkybių įkaitės, nes jos vargsta labiausiai, todėl jų skaičius mažėja bene greičiausiai. Tvarkant mokyklų tinklą, jų ir toliau mažės: dali virs progimnazijomis, dalį praris gimnazijos, o dalis apskritai sunyks.

„Aišku tai, kad iš dabar veikiančių daugiau nei 250 pagrindinių mokyklų ateityje liks mažiau nei 100, bet visos jos tikrai neišnyks. Tad svarbu rasti receptų, kas jų kokybę ir gyvybingumą galėtų kilstelėti aukštyn“, – rašoma „Reitinguose“.