7 svarbiausi akcentai kalbant apie prekių ženklų ir kalbos normų atitiktį bei jų naudojimą išorinėje reklamoje:

1. Prekių ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Pernai įsigaliojusiame Prekių ženklų įstatyme įtvirtinta, kad prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos, garsų. Teisinė apsauga užtikrinama prekių ženklo elementų visumai, o ne atskiriems jo elementams.

2. Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokios kalbos žodžių, įskaitant asmenvardžius. Prašymo įregistruoti ženklą blanke turi būti nurodyta ženklo ar jo žodinių elementų transliteracija lotyniškomis raidėmis, vertimas į lietuvių kalbą (jeigu reikia). Lietuvoje registruojamas maždaug vienodas skaičius prekių ženklų lietuvių kalba ir užsienio kalbomis.        

3. Ženklas įregistruojamas, jei atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus: turi skiriamąjį požymį, nėra tapęs bendriniu, nėra aprašomojo pobūdžio, neprieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, nenaudojami Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių oficialūs simboliai be kompetentingos institucijos leidimo ir pan. Ženklo atitiktį absoliutiems reikalavimams tikrina Valstybinis patentų biuras.

4. Valstybinės kalbos vartojimo ar taisyklingumo reikalavimų nesilaikymas, t. y. kalbos klaidų, svetimybių, keiksmažodžių, žargono vartojimas, yra pakankamas pagrindas neregistruoti prekių ženklo, nes jis prieštarautų viešajai tvarkai arba gerai moralei. Ženklo atitikimą šiems reikalavimams tikrina ekspertas, atlikdamas prekių ženklo ekspertizę, šio reikalavimo pagrindu galima užginčyti ženklo paraišką paduodant protestą arba prašyto ženklo registraciją pripažinti negaliojančia. Lietuvių kalba yra kintanti, todėl prieš registruojant ženklą patartina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijos banke pasitikrinti, ar konkretus žodis yra vartotinas lietuvių kalboje, kokia forma jis vartotinas ir kt.

Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys žodinių prekių ženklų kalbiniam taisyklingumui. Lietuvoje atsisakoma registruoti apie 10 proc. prekių ženklų dėl jų neatitikties valstybinės kalbos vartojimo ar taisyklingumo reikalavimams. Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnai, savivaldybių vyriausieji kalbos tvarkytojai, pastebėję paduotas paraiškas netaisyklingiems prekių ženklams registruoti, taip pat gali siųsti rašytines motyvuotas pastabas.

5. Prekių ženklų ekspertizės Valstybiniame patentų biure dažniausiai atliekamos per mėnesį, tačiau naujajame įstatyme yra numatyta ir naujovė – sumokėjus papildomą mokestį, skubi paraiškos ir ženklo ekspertizė atliekama per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

6. Suinteresuoti asmenys (taip pat ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnai, savivaldybių vyriausieji kalbos tvarkytojai) per tris mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti ženklo registraciją paduodami Valstybinio patento biuro Apeliaciniam skyriui motyvuotą protestą.

7. Prekių ženklai saugomi toje teritorijoje, kurioje paprašyta jų apsaugos registruojant. Todėl būtina apgalvoti, kokių valstybių teritorijose bus plėtojamas verslas ir tose valstybėse siekti prekių ženklo apsaugos. Siekiant apsaugoti savo prekių ženklą kitose valstybėse galimi trys keliai:

1) regioninis (Europos Sąjungoje) – registruoti savo prekių ženklą kaip Europos Sąjungos prekių ženklą;

Daugiau žr. http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai

2) tarptautinis – prekių ženklo registracijos procedūra vykdoma vieningai tarptautiniu lygiu Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniame biure;

3) nacionalinis – registruoti prekių ženklą atskirose atskirai kiekvienoje pasirinktoje pasaulio valstybėje.