Prasidėjus vasarai imame galvoti apie atostogas ir planuojame keliones. Dėl koronaviruso pandemijos šiemet kelionės bus kiek kitokios – tolimas keis atradimai savoje šalyje, tad ką gali turistams pasiūlyti keturių vandenų kraštas – Klaipėdos rajonas – naujienų portalui mano-gargzdai.lt pasakojo Turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Buivydienė.

Pajūryje – Sveikatos takai

Klaipėdos rajonui priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke praėjusių metų rudenį įrengti Sveikatos takai. Jais turistai gali naudotis nepriklausomai nuo sezoniškumo – atviri ir populiarūs visus metus, puikiai tinka norintiems praleisti daugiau laiko gryname ore, praskaidrinti mintis ir stiprinti sveikatą.

Sveikatos takų 12-os kilometrų sistemą sudaro trys žiediniai takai: raudonasis – „Karklė“ (4 km), geltonasis – „Olando Kepurė“ (3,5 km) ir mėlynasis – „Kalotė“ (4,5 km).

Pradėti pasivaikščiojimą galima bet kurioje vietoje – orientuotis padės įrengtos rodyklės su tako spalvomis, o takų sankirtose rasite informacinius stendus, nurodančius buvimo vietą. Takai žiediniai, tad pasivaikščioję grįšite ten, iš kur atėjote.

„Nuėjus tam tikrą kilometrų skaičių rasite stulpelius, informuojančius apie nueitą atstumą ir sudegintas kalorijas. Pavyzdžiui, jei nueisite visus 12 kilometrų, užtruksite apie 4 valandas ir sudeginsite tiek kalorijų, kiek turi šokoladinis tortas“, – komentavo TIC direktorė, pridūrusi, kad takai skirti tik vaikščioti, netinka važiuoti dviračiu, vėžimėliu ir pan.

Rekomenduojama į kelią pasiimti šiaurietiško vaikščiojimo lazdas.

Visi trys takai – skirtingi. Eidami visą maršrutą pabuvosite ir urbanizuotoje teritorijoje, ir pušyne, taip pat – lapuočių miške, dalis kelio eina pačia jūros pakrante.

„Potyrių – tiek daug: takuose skiriasi medžiai, žolė, net garsai. Tikrai gausite teigiamų emocijų“, – išbandyti kvietė pokalbininkė.

Sveikatos tako fragmentas. V. Šleiniūtės nuotr.

Vilniečius kvies į Karklę

TIC direktorė pasakojo, kad nuo atidarymo rugsėjo mėnesį Sveikatos takai jau sulaukė nemažo tiek turistų, tiek žiniasklaidos susidomėjimo. Gauta ir pastabų, ką reikėtų taisyti, koreguoti, kad vaikščioti būtų paprasčiau: „Pajūrio regioninio parko direkcijoje praktiką atlikę studentai nuėjo visą maršrutą, padarė analizę, nurodė trūkumus, kuriuos pristatė mums. Atsižvelgę į pastabas priėmėme sprendimą įrengti papildomų stulpelių ir dar vieną informacinį stendą. Siekiame komforto, kad žmonėms vaikščiojimas netaptų orientacinėmis varžybomis.“

Prie Sveikatos takų projekto nemažai dirba ne tik TIC, Pajūrio regioninio parko direkcija, bet ir Karklės bendruomenė, besirūpinanti takų priežiūra. Prisidėjo ir Visuomenės sveikatos biuras – ne tik parengė informaciją apie fizinį aktyvumą, bet dar veda ir vaikščiojimo su šiaurietiškomis lazdomis instruktažus.

Šie takai padėjo garsinti rajoną – projektas „Jūros terapija Karklėje“ jau pelnė apdovanojimą. Užimta trečia vieta Lietuvoje konkurse „Patraukliausia Europos turizmo vietovė“.

„Projekte pristatėme Karklę ir Kukuliškių kaimą kaip kurortinę teritoriją, kur įrengtas SPA po atviru dangumi. Tai – unikali vieta, įkvėpta gamtos“, – įvertinimu džiaugėsi pašnekovė.

TIC rengia ir dar vieną projektą – kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ kvies vilniečius keliauti „Pajūrio ekspresu“ į Karklę. Praėjusią savaitę jau startavo specialūs traukinių reisai iš Vilniaus į Palangą ir Nidą – išlipus iš traukinio Kretingoje autobusu vykstama į Palangą, o į Nidą galima patekti keltu iš uostamiesčio.

Kitais metais startuos trečia kryptis – Vilnius–Karklė. Iš geležinkelio stoties Klaipėdoje į Karklę veš specialus transportas.

Olando Kepurės skardis Karklėje. TIC nuotr.

Numeris vienas – Dreverna

D. Buivydienė teigė, kad nepaisant nuostolių turizmui padariusio karantino, Klaipėdos rajonas vasarai jau pasiruošęs ir labai laukia turistų, kuriems tikrai turi ką pasiūlyti.

Viena įdomiausių rajono vietų – nedidelis, bet gražus ir nesudėtingai pasiekiamas žvejų kaimelis – Dreverna.

„Gyvenvietėje nuolat atsiranda naujų paslaugų, tenka dažnai keisti informacinius leidinius, nes nebetinka nuotraukos, jos pasensta per mėnesį“, – juokiasi pašnekovė.

Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame Drevernos mažųjų laivų uoste teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma, įrengtas kempingas, šildomas lauko baseinas, teniso kortai, paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės.

Uoste veikia restoranas, lankytojus grožėtis Naglių gamtinio rezervato ir Kuršių marių vaizdais kviečia 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas.

Pasak direktorės, keliautojai jau registruojasi į populiarų, išskirtinį kulinarinį turizmo maršrutą – „Pamario turizmo klasteris“: „Pernai pardavėme 96 šios paslaugos paketus, o šiemet dėl karantino teko atšaukti nemažai rezervacijų, grąžinti pinigus. Praradome visą gegužės mėnesį, dalį birželio, bet registracija jau atsinaujino.“

Drevernoje siūlomos ne tik vandens pramogos – TIC filialas Jono Gižo etnografinė sodyba tiek vaikus, tiek suaugusius kviečia į edukacines veiklas.

Lankytojus grožėtis Naglių gamtinio rezervato ir Kuršių marių vaizdais kviečia 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Simos Ulvikienės nuotr.

Naujiena – kruizas į Nemuno deltą

Viena iš sezono naujienų Drevernoje – nuo liepos 1 d. startuosiantys užsakomieji pramoginiai 6 valandų plaukimai į Nemuno deltą.

Prie kaimo turizmo sodybos „Strykis“ ant Drevernos upės kranto šiuo metu įrengiama pontoninė prieplauka. Prie jos švartuosis du dideli laivai, plukdysiantys turistus Drevernos upe per karaliaus Vilhelmo kanalą, Lankupių šliuzus į Nemuno deltą.

„Per karantiną turėjome nemažai darbo, reikėjo baigti planuoti maršrutus, rengti medžiagą, buvo daug darbo su dokumentais. Nuolat generuojame naujas idėjas, turime nuojautą, kas bus „ant bangos“, kokias naujienas keliaujantiems reikia siūlyti“, – pasakojo pašnekovė.

Drevernoje kasmet netrūksta naujienų. Asociatyvi Simos Ulvikienės nuotr.

Svencelė – buriavimo jėgos aitvarais Meka

Netoli Drevernos esantį, Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje įsikūrusį Svencelės kaimą mielai renkasi vandens pramogų mėgėjai.

Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Poilsiui siūloma apsistoti moderniame komplekse.

„Čia rasite vandenlenčių parką, kaitavimo mokyklas, parduotuves, kur galima įsigyti ir buriavimui reikalingą įrangą, maitinimo įstaigas. Dėmesio vertame rajono kampelyje nuolat gerėja infrastruktūra“, – informavo direktorė.

Svencelė puikiai tinka norintiems mokytis buriuoti jėgos aitvarais, nes čia saugu – yra ilga, negili pakrantė.

„Kai plaukiame laivais, turistai prašo priplaukti arčiau, kad galėtų nufotografuoti būrius buriuotojų, nes vaizdas – tikrai įspūdingas“, – teigė pokalbininkė.

Sezonas, tinkamas buriuoti – gegužės–spalio mėnesiai.

Buriuotojai Svencelėje. Sandros Vaičienės nuotr.

Dviračiais – aplink Kuršių marias

Klaipėdos rajonas turi ką pasiūlyti ir dviračių mėgėjams – renkamasi tarp istorinių ir gamtinių vietų lankymo.

„Jau du metus vykdėme ir toliau tęsime maršrutus aplink Kuršių marias. Turime kelis pasiūlymus – galima iš Drevernos keltu persikelti į Juodkrantę ir dviračiu keliauti į Nidą. Iš Nidos – į Ventainę arba per Uostadvarį į Mingės kaimą. Iš Mingės kaimo galima važiuoti dviračiu į Ventainę, o iš ten – per Kintus ir atgal į Dreverną“, – pasiūlymus pristatė direktorė.

Maršrutą siūloma įveikti per dvi dienas, su nakvyne Nidoje.

„Maršrutai yra sustyguoti, lankstinukai išleisti, į juos sudėti visi keltų grafikai. Tik reikia viską planuoti iš anksto – susidėlioti laiką, įsigyti kelto bilietus, nes jei keltas bus pilnas, gali nelikti vietos. Ekspromtu negali nuspręsti“, – kalbėjo D. Buivydienė.

Priekulės centras. TIC nuotr.

Kiekvienas miestelis – savitas

Kaip teigia TIC direktorė, kiekviename, turtingame objektų rajono miestelyje yra kur nuvykti, ką pamatyti. Pavyzdžiui, Judrėnuose galima aplankyti kasmet vis gražėjantį Lietuvos aviacijos muziejų, lakūno Stepono Dariaus gimtinę, sudalyvauti edukacinėje programoje „Sūrių kelias“.

Priekulę aplankyti rekomenduojama besidomintiems architektūra – čia išlikę Mažosios Lietuvos architektūros pavyzdžiai. Neseniai miestelyje atnaujintas Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus – pristatoma dėmesio verta ekspozicija. Taip pat veikia Laisvės kovų ir tremties muziejus, kurio ekspozicija sudominti gali ir jaunąją kartą.

„Mieste įdomu apžiūrėti architektūrinius objektus – pastatus, jų puošybos elementus, gatvių išsidėstymą. Galima dalyvauti ekskursijose ir sužinoti apie turtingą Priekulės istoriją. Netoli miestelio įrengta nemažai kabamųjų tiltų, yra net tokia ekskursija paruošta, kurios metu jie visi aplankomi, įtrauktas ir rekordininkas – Lankupių kabamasis tiltas“, – pasakojo direktorė.

Veiviržėnai patrauklūs Amatų centru – siūlomos ne tik 15 skirtingų edukacinių programų, grupėms organizuojami ir pietūs, kuriuos patys turistai pasigamina – puiki proga prisiliesti prie tikro žemaitiško kulinarinio paveldo.

Ilgiausias kabamasis pėsčiųjų tiltas Lietuvoje Lankupiuose. V. Šleiniūtės nuotr.

Kvies prisiliesti prie baltų istorijos

Direktorė pristatė ir naujieną, ruošiamą Gargžduose – turistai bus skatinami sužinoti apie baltų istoriją, aplankant Gargždų (Kalniškės) piliakalnį.

Kartu su Šiaulių turizmo informacijos centru dalyvaujama projekte Tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, kuriuo siekiama didinti lankytojų skaičių projekto vykdymo teritorijoje, skatinti gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, darnų jų vystymą ir informacijos sklaidą apie Baltų paveldo objektus, paslaugas ir produktus. Projekte dalyvauja 6 partneriai – 2 iš Lietuvos ir 4 iš Latvijos.

„Projektu norime parodyti, ką galima aplankyti Gargžduose. Dvaras, sinagoga – neišliko, daug kas sudegė, o juk buvo istoriškai įdomi vietovė – pasienio miestas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. Tad sugalvojome, kad keliauti į Gargždus kviesime pasinaudoję baltišku palikimu – kuršių piliakalniu“, – pasakojo D. Buidydienė.

Gargždų piliakalnis. Simos Ulvikienės nuotr.

Dirbant prie projekto bus bendradarbiaujama su kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubu „Pilsots“. Klubo nariai padės nufilmuoti Kalniškės piliakalnyje kuršių buitį – kaip gamintas maistas, statytos palapinės, kautasi, kaip rengtasi, kuo puoštasi.

„Pakvietę turistus į Gargždus atvykti dėl baltų kultūros, siūlysime jiems paslaugų paketą – Turizmo informacijos centre išklausę įvadinį pristatymą, jie dalyvaus ekskursijoje per miestą į piliakalnį, kur juos pasitiks „kuršiai“. Ten visą istoriją bus galima pajusti „gyvai“, – pasakojo direktorė.

Projektas bus pristatytas visuomenei kitų metų pabaigoje – Pasaulinę turizmo dieną. Dabar, pasak direktorės, yra vykdomi paruošiamieji darbai – bendradarbiaujant su istorikais, atkuriami to meto rūbai, papuošalai, ginklai, kuriuos pristatymo metu dėvės „Pilsots“ nariai.

„Dalį projekto rezultato gyventojai pajus jau šiemet – Turizmo informacijos centre bus įdiegtos inovatyvios technologijos, interaktyvus žemėlapis. Bus pats centras įdomesnis žmonėms. Skyrėme daug dėmesio Drevernai, Karklei, dabar atėjo metas Gargždams“, – kalbėjo pašnekovė.