Klaipėdos kariliono festivalis – pirmasis didelis renginys, kurį Klaipėdos koncertų salė organizuoja po ilgos pauzės, trijų mėnesių tyla paženklinusios įstaigos repertuaro partitūrą. Tiesa, unikalus instrumentas – Klaipėdos karilionas – nenutilo net ir karantino laikotarpiu. Aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai ir toliau darniai įsilieja į uostamiesčio garsinį peizažą.

Ši kariliono garsų preliudija birželio 24-ąją atveda į Klaipėdos kariliono festivalį, šiemet rengiamą jau septintąjį kartą. Dabartinės situacijos kontekste kariliono koncertai įgauna dar didesnę prasmę.

Nuo senovės tikima, kad varpų muzika gydo sielą ir kūną, t. y. pakelia dvasiškai ir stiprina fizinę sveikatą. Mokslininkų teigimu, varpų gaudesio sukeliamos vibracijos išvalo aplinką nuo neigiamos energijos. Žemi varpų dažniai veikia raminamai, padeda atsigauti patyrus stresą, o štai aukšti – aktyvina, suteikia budrumo. Todėl varpų muzikos koncertas gali tapti ne tik puikia terapijos priemone, bet ir malonia laisvalaikio pramoga.

Klaipėdos karilionas šiandien yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 metais ir skambėjo iki 2006 metų, kai buvo pakeistas nauju.

„Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje Olandijoje pagamintą dabartinį instrumentą sudaro 48 varpai, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Varpų muzika girdima visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

12 val. „Vidudienio varpai“

Festivalio pradžią 12 val. paskelbs „Vidudienio varpai“, kalbinami klaipėdiečio karilionininko Stanislovo Žilevičiaus. Neseniai garbingą 70-mečio jubiliejų paminėjęs atlikėjas ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką jau daugiau nei 30 metų. Jis dalyvauja kariliono muzikos festivaliuose Lietuvoje, koncertavo Europoje ir JAV.

Savo programose atlikėjas dažnai jungia karilioną su kitais instrumentais, yra grojęs kartu su orkestrais, chorais ir elektronika. Karilionininko repertuarą sudaro muzika nuo baroko iki šių dienų. Jis taip pat yra skambinimo karilionu metodinių leidinių, originalių kūrinių karilionui ir aranžuočių autorius.

Nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė vykdė edukacinį projektą „Atrask karilioną“, kuris suteikė galimybę gabiausiam muziką studijuojančiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo groti. Užsiėmimus vedė karilionininkas S. Žilevičius. Projekto dalyviai Ignas Vydeika, Vilius Aleinikovas ir Gintarė Valionytė pirmąkart viešai pasirodys šiame festivalio koncerte. Vilniuje kompoziciją studijuojanti klaipėdietė Gintarė netgi parašė ir pati atliks savo kūrinį karilionui „Nerimas išnyks“.

15 val. „Popietės varpai“

„Popietės varpų“ koncerte karilionu gros Gintaras Sodeika, dažnai koncertuojantis pačiu didžiausiu Lietuvoje – Vilniaus karilionu. Šį menininką pažįstame kaip aktualų nūdienos kompozitorių, kurio kūrybą maitina fluksus ir teatrališkumo idėjos, taip pat pop, džiazo ar roko muzika. G. Sodeika prieš porą metų dalyvavo Klaipėdos kariliono festivalyje, kuriam sukūrė ir su klaipėdiečių kolektyvais atliko „Fluxus Requiem“.

Jau keletą metų, bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga, plečiamas lietuviškos kariliono muzikos repertuaras. Šiemet festivalyje taip pat nuskambės kelios premjeros. Šiame koncerte atliekamo naujo kūrinio autorius Vytautas V. Jurgutis dėl savo rafinuotai abstrakčių kompozicijų laikomas neabejotinu elektroninės muzikos lyderiu.

Specialiai Klaipėdos kariliono festivaliui Vytautas parašė kompoziciją „Afterbell“ karilionui ir elektronikai. Pasak autoriaus, „kūrinio rašymo laikotarpis sutapo su koronos viruso pandemijos eiga pasaulyje, tad jame (ypač varpų instrumento partijoje) fiksavosi ir kūrėsi garsinių virpesių struktūrinės būsenos, visgi kiek koreliuojančios tą stebėtinai keistą laikotarpį“.

Pastaraisiais metais daug koncertuojantis didžiausiuose Azijos, Europos ir JAV festivaliuose, kur pristatoma jo elektroninė ir audiovizualinė kūryba, V. V. Jurgutis atliks elektronikos partiją tiek savo kūrinyje, tiek kolegos Gintaro premjerinėje kompozicijoje „LEX NON SCRIPTA“. „Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „NERAŠYTĄ ĮSTATYMĄ“, mums primenantį, kad muzika yra laisvė“, – teigia G. Sodeika. „Karilionas turi teisę skambėti natūraliai! Laisvę karilionui!“ Jo naujojo opuso sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

18 val. „Vakaro varpai“

18 valandą pasigirs „Vakaro varpai“, kuriuos kalbins karilionininkas Kęstutis Kačinskas. Jį pažįstame ne tik kaip ilgametį Klaipėdos kariliono atlikėją, kuris kasmet sugroja apie 50 koncertų šiuo instrumentu. Atlikėjas jau surengė per 60 kariliono koncertų Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, JAV. K. Kačinskas taip pat rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui.

„Vakaro varpų“ programoje dalyvaus Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno. Perkusijos partiją atliks Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

Koncerto programos intriga taps trys naujos lietuvių autorių kompozicijos, sukurtos specialiai festivaliui.

Vaida Striaupaitė-Beinarienė savo kūrinį „Varpas“ paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Autorės nuomone, „varpas lietuvių tautosakoje turi ne tik sakralinę, bet ir simbolinę prasmę. Visais laikais tai buvo tikėjimo ir vilties simbolis. Varpas – tai taip pat ir tautos prisikėlimo simbolis Vinco Kudirkos eilėraštyje „Varpas“, kurį pasirinkau kūrinio teksto pagrindu“.

Antanas Kučinskas kūrinyje „Smerties šokis“ (Danse Macabre) panaudojo lietuviško liaudiško giedojimo – kantičkų – intonacijas ir tekstus, supinant juos į augančios dramaturgijos polifoninį audinį bei papildydamas variniais pučiamaisiais ir varpais, taip pat turinčiais sakralinę simboliką.

Klaipėdietiškų vėjų išnešiota muzikos kūrėja Ieva Parnarauskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigianti bakalauro studijas, teigia, kad visad labai žavėjosi varpų skambesiu. Jos nauja kompozicija „Palaiminimas“ skirta varpams ir erdvėje judančiam chorui.

Koncerte dar skambės paties karilionininko K. Kačinsko ir užsienio autorių kūriniai karilionui solo.

21 val. „Nakties varpai“

„Nakties varpai“ jau temstant vainikuos festivalio programą. Kariliono partiją šiame koncerte atliks Monika Kaźimierczak, kurią jau gerai pažįstame iš ankstesnių Klaipėdos kariliono festivalių. Ši kūrybinga atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV. Ji dėsto Gdansko muzikos akademijoje, inicijuoja ir rengia kariliono festivalius Gdanske, kuriame, beje, yra net 3 varpų instrumentai.

Klaipėdos kariliono festivalį užveriančią programą karilionui ir džiazo trio M. Kaźimierczak pristato taip: „šioje programoje improvizuosime seniau sukurtos muzikos temomis. Pasirinkome kūrinius, kuriuose daug vietos paliekama improvizacijai, pavyzdžiui, Geerto D’hollanderio etiudų ciklą karilionui „Ludus modalis“.

Negana to, improvizuosime populiarių lenkų ir lietuvių liaudies dainų temomis, improvizacijomis papildysime Loretos Narvilaitės kompoziciją karilionui ir atliksime Katarzynos Kwiecień-Długosz naują kūrinį, inspiruotą kompozitorės reakcijų į pandemiją“.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su ekspozicija „Klaipėdos karilionas“, kuri savaitę prieš festivalį bus eksponuojama aikštėje prie paminklo Herkui Mantui, o festivalio dieną – Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Nemokamus kariliono festivalio koncertus ves muzikologė Austė Nakienė.