Birželio 19-osios popietę ant Gargždų (Kalniškės) piliakalnio vyko Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos darbo grupės posėdis, skirtas įvertinti upelio šlaito nuošliaužas. Grupei pirmininkaujanti vicemerė Audronė Balnionienė atviravo, kad geologai, archeologai, kultūros paveldo ir kiti specialistai sukviesti, siekiant sužinoti realią situaciją ir nuraminti visuomenę.

Apie nuošliaužas žinoma jau kelis dešimtmečius

„Bėda? Džiaugsmas? Gyvenimo realybė? Gamtos išdaigos? Ką mes čia turime? Ar čia taip ir bus, ar nenuslinks kalnas su visu keliu, kryžiumi? Nuotaikų daug sklando, norime įprasminti teisingais atsakymais“, – tikslą susirinkusiems įvardijo A. Balnionienė.

Projekto tvarkybos darbų vadovas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis pirmiausia darbo grupės dalyviams akcentavo, kad piliakalnio kompleksas sudarytas iš paties piliakalnio ir buvusios senovės gyvenvietės, kuri driekiasi aplink piliakalnį, siekia kelią. Jis informavo, kad atsiradusios nuošliaužos yra ne piliakalnio teritorijoje, o jo papėdėje, buvusioje senovės gyvenvietėje.

„Jau projektavimo metu buvo apsispręsta, kad ten, tose vietose, kur nėra žmogaus rankomis sukurtų gynybinių įtvirtinimų, tai yra senovės gyvenvietės teritorijoje, kur yra išlikęs kultūrinis sluoksnis, bet skirtingai nuo piliakalnio, čia nėra nei pylimų, nei griovių, nei statintų šlaitų, terasų, mes šių erozijų netvirtinsime, taupydami mokesčių mokėtojų pinigus, nematydami poreikio“, – sakė Z. Baubonis, akcentuodamas, kad pats piliakalnio šlaitas buvo sutvirtintas akmenimis grįstomis atraminėmis prizmėmis, drenažiniais sluoksniais, velėnavimu.

Tvarkybos darbų projektų vadovas taip pat nurodė, kad archeologiniai tyrimai, ten, kur saugomas kultūrinis sluoksnis buvo paliestas, buvo atlikti.

Specialistas pateikė ir dokumentą, patvirtinantį, kad apie erozijas yra žinoma jau kelis dešimtmečius: 1997 metų Kultūros paveldo centro užsakymu padarytame topografiniame plane jos yra pažymėtos.

Z. Baubonis teigė, jeigu Savivaldybė vis dėlto nuspręstų pasirinkti kitą strategiją – tvirtinti ir upelio šlaitų eroziją, tai preliminariai galėtų kainuoti apie 1–1,5 mln. eurų.

Siūlo stebėti

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikutėnas darbo grupės dalyviams teigė, kad upelio šlaite atsidengia natūralūs geologiniai sluoksniai, kurių perspektyvas didėti gali parodyti netolima ateitis.

Anot specialisto, viskas priklausys ir nuo hidrometeorologinių sąlygų: „Kadangi gruntai, iš pirmo žvilgsnio, čia nėra stiprūs, paplovimai yra galimi.“

Paprašytas įvardinti didžiausią grėsmę, V. Mikutėnas sakė, kad šlaitui priartėjus per arti kelio, kiltų grėsmė infrastruktūrai. Visgi, specialisto nuomone, kol kas tikslingiausia būtų situaciją stebėti, fiksuojant, kiek per metus plečiasi atodangos.

„Galutinai išsklaidyti baimes dėl šlaito stovumo paprastai yra atliekami inžineriniai geologiniai geotechniniai tyrimai, žemė gręžiama, atliekama geofizika, sudaromas geologinis profilis, sužinomi grunto stiprumo parametrai, tą dalyką mechaniniame modelyje galima suskaičiuoti, įvertinant konkrečioje pjūvio vietoje saugos faktorių“, – pasakojo geologas, pridurdamas, kad svarbos atlikti tokius kelis tūkstančius eurų kainuojančius tyrimus šioje vietoje nėra ir to daryti dar nerekomenduoja.

V. Mikutėnas pažadėjo, kad pavasarį, po polaidžio jis su kolegomis prasuks pro Gargždus ir įvertins piliakalnio būklę dar kartą: „Jei pamatyčiau įmirkimą šiame šlaite, padidėjusias atodangas, plyšių užuomazgas, sakyčiau taip, kad reikia daryti tuos tyrimus ir vertinti šlaito stovumą, nes ateityje gali būti ir blogiau, o mes žinotume iš anksto, kiek blogiau.“

Specialistas taip pat pastebėjo, kad nupjautų medžių šaknys kol kas „dirba“, nėra sutręšusios. Ar medžių kirtimas padarė įtaką erozijoms, anot geologo, negalima atsakyti vienareikšmiškai, o nuošliaužos egzistavo visada, tik buvo mažiau matomos.

Į A. Balnionienės klausimą, ar šlaitų apsodinimas augalais, įleidžiančiais gilias šaknis, galėtų padėti sutvirtinti šlaitą, geologas atsakė, kad tai būtų eksperimentas, kuris gali pasiteisinti arba ne.

Specialistai siūlo nuošliaužas stebėti. V. Šleiniūtės nuotr.

Gražus gamtos reiškinys, kuriam reikia stendų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Gintautas Zabiela, dalyvavęs posėdyje teigė, kad matomos atodangos – gražus gamtos reiškinys.

„Lankytojas gali matyti ir sutvarkytą piliakalnį – kultūros paveldo objektą, ir kaip gamta veikia – formuoja atodangas. Jos plečiasi, tai natūralu. Bandymai stabdyti, ką gamta daro, tai primena Sibiro upių nukreipimą į vidurinę Aziją – kovoti prieš gamtą. Galbūt čia reikia pastatyti stendą, paaiškinantį vienintelį dalyką, kad tai –gamtinis dalykas“, – mintimis ir idėja dalinosi G. Zabiela.

Jis pabrėžė, kad turbūt niekur pasaulyje nėra tokios praktikos, kad valstybės tvarkytų griūvančias senovės gyvenviečių liekanas: „Jeigu kyla pavojus kultūriniam sluoksniui, tada ištiriama, tai kainuoja pakankamai nedaug. Tada ir mokslas gauna žinias, ir visi patenkinti.“

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas prisiminė, kad šis Kalniškės piliakalnis buvo vienas iš pirmųjų archeologinių objektų, kurį aplankė prieš du dešimtmečius pradėjęs dirbti departamente. Esą jau tada dėl didelių erozijų nebuvo galima prie jo prieiti, tik kai kurios nuošliaužos buvo didesnės, kai kurios – mažesnės.

L. Kavaliauskas iš savo patirties pasakojo, kad toks vaizdas matomas daugelyje piliakalnių, bet kai kur plaunami ir pačių piliakalnių šlaitai: „Merkinės piliakalnio likę turbūt tik trečdalis.“

„Matome, kaip natūraliai vienas šlaitas ardomas, kitas apauga. Iš mūsų pusės pavojaus varpų tikrai neskambiname, tai natūralus procesas“, – darbo grupėje kalbėjo Kultūros paveldo departamento atstovas.

Projekto tvarkybos vadovas Z. Baubonis, lygindamas šio objekto erozijas su kitų, sakė, kad kitur krantus skalauja kur kas didesnės upės, tad nuošliaužų grėsmė yra didesnė.

„Tokiam upeliui, kurio net upeliu pavadinti negalima, sukelti eroziją tokio masto, kad pasiektų plentą, mano supratimu, yra nerealu per artimiausią šimtą metų.<...> Mūsų sprendimai turi būti racionalūs, tai būtų lėšų švaistymas (šlaito tvirtinimas – aut. past.)“, – nuomonę pateikė Z. Baubonis.

Kodėl piliakalniai neturi būti apaugę medžiais?

VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Z. Baubonis susirinkusiems akcentavo, kad piliakalniai – gynybiniai įtvirtinimai, buvusių medinių pilių vieta, gamtos darinys, kuris buvo pakeistas mūsų protėvių rankomis.

Pirma, būdavo iškirsti medžiai, nes kitaip tvirtovė būtų lengvai pasiekiama priešams, sėlinant nuo medžio prie medžio. Antra, būdavo statinami šlaitai, suformuojant dirbtinas terasas, iškasant gynybinius griovius, supilant pylimus.

„Tai nebuvo pokario rezistencijos bunkerių vieta, paslėpta miške ar krūmuose. Tai – šį kraštą valdančių bendruomenių pasididžiavimas, kurį ir stengiamės parodyti tvarkant, atskleisti piliakalnio didybę ir grožį, sukurtą mūsų protėvių rankomis“, – pasakojo piliakalnius tvarkantis ekspertas.

Kultūros paveldo departamento atstovas L. Kavaliauskas prisiminė, kad tarpukario laikotarpiu daugybė piliakalnių buvo apsodinti „Smetonos ąžuoliukais“, tačiau dabar vyrauja visiškai kitoks požiūris į piliakalnius ir norima juos atverti.

Netgi draugijos nariai, kurie anksčiau apsodino medžiais nemažai žinomų Lietuvos piliakalnių, dabar esą dalyvauja talkose ir padeda tuos želdinius genėti.

Piliakalnio tvarkybos projekto vadovas informavo, kad tvarkant piliakalnį buvo draudžiama kirsti ąžuolus, todėl buvo pašalintas tik vienintelis kritinės būklės. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja Sonata Šmatauskienė, atsakinga už Gargždų piliakalnio projektą, patikslino, kad projekte buvo numatyta, kad negali būti kertami ąžuolai, kurių diametras didesnis nei 40 cm. Tokie ąžuolai kertami nebuvo, išskyrus vieną minėtą kritinės būklės. Tačiau posėdyje dalyvavusi Vėžaičių seniūnijos patarėja Žaneta Samoškienė informavo, kad, remiantis dendrologo, vertinusio Kalniškės piliakalnio medžių būklę išvadomis, netolimoje ateityje bus pašalinti keturi pavojingi medžiai, kai kurie – genėjami.

Darbo grupėje galiausiai nutarta periodiškai apžiūrėti upelio šlaitus, įvertinti piliakalnio būklę pavasarį. Tai pažadėjo padaryti Aplinkos ministerijos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikutėnas, kuris pateiks rekomendacijas dėl išsamesnių geologinių tyrimų būtinybės bei padės rengiant informacinius stendus apie atsivėrusias atodangas.

Gargždų piliakalnyje vykusio darbo grupės posėdžio akimirkos – redakcijos nuotraukose: