Liepos 20 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 220,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Jie sudarė 12,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų (0,1 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę). Liepos 20 d. registruota 2,3 tūkst. arba 1 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei prieš savaitę. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 60,2 tūkst. (37,3 proc.). Klaipėdos rajonas yra tarp žemiausią nedarbo lygį fiksavusių savivaldybių (7,2 proc.), žemesnis šis rodiklis tik Neringoje (3,2 proc.).

Nuo birželio 22 d. moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų ir išlieka aukštesnis. Šiuo metu darbo neturi 110,6 tūkst. (12,9 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,1 proc. punkto daugiau negu praėjusią savaitę. Darbo ieškantys vyrai sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų, jų taip pat registruota 110,1 tūkst.

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 7,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,5 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 47 proc. Beveik 18 proc. išaugo į Užimtumo tarnybą besikreipiančio jaunimo (16-29 m.) skaičius, jų įregistruota 2,6 tūkst. Jaunesni kaip 30 metų amžiaus buvo 36,2 proc. praėjusią savaitę įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Jaunimo skaičius augo dėl pradėjusių registruotis mokslus baigusių jaunuolių. Vyresni nei 50 m. sudarė 27,5 proc. visų bedarbių.

Registruotas nedarbas augo 46 iš 60 savivaldybių

Nedarbo rodikliai augo didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių – net 46 iš 60. Devyniose bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų nekito. Penkiose nedarbo rodikliai praėjusią savaitę mažėjo, didžiausias mažėjimas fiksuotas Varėnos r. (0,2 proc. punkto). Labiausiai registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo Šilutės ir Rokiškio rajonuose – 0,4 proc. punkto.

Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo Lazdijų (19,5 proc.), Kelmės (18,4 proc.) ir Rokiškio (18,2 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje – 3,2 proc., Klaipėdos r. – 7,2 proc. ir Birštone – 8,4 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,5 proc.), žemiausias – Šiauliuose (10,5 proc.).

Labiausiai mažėjo dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, daugėjo – statybos sektoriuje

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo šalyje 21,5 proc. įregistruotų darbo neturinčių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, kas penktas (20,4 proc.) – apdirbamosios gamybos sektoriuje. Tendencijos panašios išliko ir praėjusią savaitę – didžiausia dalis besiregistruojančiųjų dirbo apdirbamosios gamybos (20,3 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,8 proc.) sektoriuose.

Tarp besiregistruojančių asmenų labiausiai mažėjo dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų, švietimo sektoriuose, daugėjo – dirbusių statybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose.

Tarp darbo neturinčių asmenų daugiausiai augo nekvalifikuotų darbininkų (2,7 proc. punkto) bei tarnautojų (0,5 proc. punkto) dalis. Mažėjo – specialistų (1,1 proc. punkto) bei įrengimų ir mašinų operatorių ir surinkėjų (1,0 proc. punkto) dalis.

2,9 tūkst. šalies darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 14,2 proc. daugiau nei prieš savaitę. Iš viso nuo kovo 16 d. šalies darbdaviai registravo 57,4 tūkst. laisvų darbo vietų.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuose laisvų darbo vietų kiekvieną savaitę registruojama vis daugiau. Lyginant su praėjusia savaite liepos 13–19 d. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo beveik 2 kartus daugiau laisvų darbo vietų.

Daugiausia darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams

Liepos 13–19 d. darbo pasiūlymų lyginant su praėjusia savaite labiausia daugėjo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams bei tarnautojams. Tarp kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų daugiausia ieškoma izoliuotojų, siuvėjų, plataus profilio statybininkų, apdailininkų ir suvirintojų, tarp kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų – miško medelyno darbininkų, medkirčių, tarp tarnautojų – sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų, klientų informavimo tarnautojų.

Detali darbo rinkos apžvalga – čia.