Europoje augant artimuosius slaugančiųjų skaičiui, vis didesnis dėmesys atkreipiamas į jų psichologinę savijautą. Reaguodami į pokyčius visuomenėje, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, pristatė specialią internetinę programą „Slaugau artimą“ ir kviečia atlikti apklausą, kuria siekiama geriau suprasti slaugančių savo artimuosius situaciją ir pagalbos poreikius. Šią programą ir situaciją Lietuvoje bei Europoje pristato dokt. Ieva Biliunaitė (Linšiopingo universitetas, Švedija) ir dokt. Austėja Dumarkaitė (VU).

„Slaugau artimą“ – nauja programa psichologinei pagalbai gauti

Stebėdami Europos mastu augantį artimuosius slaugančių žmonių skaičių ir šių žmonių poreikį psichologinei pagalbai gauti, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linšiopingo universitetu (Švedija), sukūrė ir pristatė internetinę programą „Slaugau artimą“, skirtą žmonėms, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to patiria psichologinių sunkumų.

Programoje „Slaugau artimą“ dalyvavo daugiau nei pusšimtis žmonių, slaugančių savo artimąjį. Į programą užsiregistravę dalyviai naudojosi aštuonių savaičių trukmės internetine psichologine programa. Dalyviai nuotoliniu būdu asmeniškai bendravo su specialiai šiai programai pasirengusiomis psichologėmis, išbandė įvairius metodus, padedančius susidoroti su kylančiais sunkumais, mokėsi suprasti ir tvarkytis su įvairiomis emocijomis. Lygiagrečiai buvo atliekamas programos veiksmingumo vertinimas.

Programa „Slaugau artimą“ įvertinta kaip naudinga: sumažėjo slaugančiųjų depresijos, streso, nerimo simptomai, pagerėjo dalyvių gyvenimo kokybė. Be to, didžioji dalis dalyvių teigiamai atsiliepė apie programą.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Slaugymą dažnai priimame kaip pareigą, o pasikalbėti apie sunkumus vieniems nėra su kuo, o kitiems net gėda. Norime daugiau sužinoti apie savijautą tų, kurie slaugymo naštą drąsiai užsikelia ant savo pečių“, – sako VU Psichotraumatologijos centro vadovas prof. Evaldas Kazlauskas.

Spėjama, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų rūpinasi vienu ar netgi daugiau savo artimųjų. Taigi būtina išsamiau aiškintis ir suprasti šių žmonių patirtį, kad būtų galima spręsti, kokia psichologinė pagalba būtų labiausiai priimtina šiai žmonių grupei.

Artimųjų slaugymas – apdovanojantis iššūkis

Europoje daugiau nei trečdalis žmonių slaugo asmenį iš artimos aplinkos. Neretai slaugomieji yra silpnos sveikatos tėvai, sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Nors kiekvieno slaugančiojo ir slaugomojo situacija yra labai individuali, slaugymas turi didelę įtaką slaugančiojo savijautai. Viena vertus, rūpinimasis artimuoju gali suteikti pasitenkinimo ir pilnatvės: galimybė padėti ir pasirūpinti artimu žmogumi gali sukelti malonių emocijų. Kita vertus, slaugantiems savo artimuosius neretai yra būdinga sumažėjusi gerovė, didesnis streso lygis, pasireiškia depresijai būdingi simptomai ir kiti psichologiniai sunkumai.

Kadangi slaugymas reikalauja nemažai laiko ir pastangų, įvairūs sunkumai gal kilti priklausomai nuo slaugomojo savijautos, sveikatos ar kitų problemų. Pavyzdžiui, slaugant artimąjį, kuriam yra diagnozuota demencija, gali būti sudėtinga dėl ligai progresuojant besikeičiančios žmogaus asmenybės, didėjančio priklausomumo, silpnėjančios atminties. Slaugantiesiems tokioje situacijoje tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios artimojo būklės.

Ne mažiau svarbus aspektas – slaugant artimąjį, mažiau laiko lieka sau, laisvalaikiui, pasibuvimui su kitais artimaisiais, draugais. Kai kuriais atvejais slaugantieji turi sumažinti darbo krūvį arba visai nustoti dirbti, tai gali sukelti finansinių sunkumų.

Įtakos turi finansinė parama ir kultūrinės nuostatos

Skirtingose Europos šalyse būdingas nevienodas paramos artimuosius slaugantiems pasiskirstymas, lemiantis artimųjų slaugai skiriamo laiko kiekį. Pavyzdžiui, Skandinavijoje slaugymui skiriamos apie 2–3 valandos per savaitę, Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje neretai slaugymui skiriama ir visa para.

Priklausomai nuo teikiamos paramos dydžio ir prieinamumo, keičiasi ir žmonių laisvė bei galimybės priimti įvairius su slaugymu susijusius sprendimus. Be valstybės teikiamos paramos, didelę įtaką daro ir kultūrinės nuostatos. Kai kuriose šalyse vyrauja stiprios tradicijos rūpintis vyresniaisiais savo šeimos nariais, įtaką daro ir tai, kokios paramos tikisi asmenys, kuriems yra reikalinga priežiūra. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės, priklausomai nuo atitinkamo kultūrinio konteksto, gali turėti labai skirtingus įsitikinimus apie tai, kokios pagalbos jie norėtų, kai jos, tikėtina, prireiks.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančiųjų patiriamų sunkumų yra prieiga prie reikiamos informacijos. Kadangi sveikatos ir socialinė parama Lietuvoje nėra galutinai integruota, tai gali sukelti sunkumų norint rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tačiau daugelis kitų būdingų problemų – kaip ir likusioje Europoje: dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomo asmens poreikių.

Kalbant apie emocinę paramą, galimybės ją gauti taip pat yra ribotos. Nepaisant to, Lietuvoje pamažu kuriasi įvairios iniciatyvos pagalbai suteikti: esama telefoninių linijų, į kurias gali kreiptis asmenys, patiriantys psichologinių sunkumų; kai kurios sveikatos ar socialinių paslaugų įstaigos suteikia slaugantiems asmenims galimybę susisiekti su medicinos slaugytojais ir aptarti rūpimus klausimus.

Vis dėlto Lietuvoje dar yra jaučiamas bendras psichologinės pagalbos stygius. Kadangi artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, svarbu, kad būtų sudarytos galimybės gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Ši problema tampa vis aktualesnė dabar, karantino laikotarpiu, kadangi išauga socialinės izoliacijos rizika, yra apribotos medicinos, socialinės ir kitos paslaugos.

Slaugančiųjų apklausa

Siekdami įvertinti savo artimuosius slaugančių asmenų patirtis ir poreikius, šiuo metu VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai kartu su Linšiopingo universitetu organizuoja ir kviečia atlikti trumpą slaugančiųjų apklausą, kurios tikslas – sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius.

Surinkta ir įvertinta informacija bus naudojama psichologinės pagalbos galimybėms plėtoti ir pritaikyti. Apklausos metu nebus renkama asmeninė dalyvių informacija. Pildyti apklausą gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, kurie slaugo artimą žmogų. Taip pat klausimyną gali užpildyti ir tie žmonės, kurie neslaugo patys, bet gerai pažįsta artimąjį slaugantį žmogų.