Natūralu, kad gyvenime nieko vienodo nebūna. Ir tai, manau, labai gerai. Juk būtent skirtumai pabrėžia mūsų individualumą. Taip yra ne tik su žmonėmis. Skirtingai vystosi šalys, miestai, savivaldybės. Skirtingai vystosi ir seniūnijos. Ne išimtis ir seniūnijos, esančios mūsų rajone. Vienose gyventojų yra daugiau, kitose – mažiau. Vienos arčiau Gargždų, kitos – toliau. Bet visos savaip išskirtinės ir turinčios savo istoriją ir veidą.

Jau keletą mėnesių sklando gandai apie seniūnijų likimą. Jų teko girdėti įvairiausių. Kalbėta, kad vietoje dabar esančių 11 planuojama palikti tik 7, kad vienos mylimos, o kitos – ne, ir taip toliau. Tačiau galiu drąsiai pasakyti – nė vienas gandas nėra tiesa. Seniūnijos jungiamos nebus. Nėra tokių planų nei artimiausiu laiku, nei ateityje. Juk kiekvienas mūsų, gyvenantis vienoje ar kitoje seniūnijoje, yra su ja susietas ne tik gyvenama vieta, bet ir istorija, ‒ galbūt, siekiančia mūsų senelių laikus.

Aišku, kalbant apie gandus, tai ne veltui sakoma, kad dūmų be ugnies nebūna. Natūralu, kad jie prasidėjo po praėjusiais metais atliktos studijos, kurioje buvo analizuojamos seniūnijų teikiamos paslaugos. Analizė parodė, kad paslaugos teikiamos netolygiai. Pavyzdžiui, vienoje seniūnijoje darbuotojas aptarnauja per tūkstantį gyventojų, o kitoje – net keliais kartais mažiau. Bet vėlgi, tai turbūt natūralu – visi mes esame skirtingi: vienose seniūnijose gyventojų skaičius auga sparčiai, kitose – jis mažėja arba neauga.

Tačiau, kad ir kaip bebūtų, pagrindinis seniūnijų tikslas – teikti paslaugas gyventojams. Taip, mes skirsime dėmesį seniūnijų paslaugų peržiūrai, bet, skirtingai negu kalbama, keliu tikslą paslaugas teikti dar efektyviau ir arčiau kiekvieno mūsų rajono gyventojo, nes taip yra ne visur.

Sakykim, akivaizdus to pavyzdys – Dauparų–Kvietinių seniūnija. Kad gautų paslaugą, gyventojas turi atvykti į Gargždus. Ar tai logiška? Manau, kad ne. Be to, iš dviejų dalių susidedantis seniūnijos pavadinimas prieštarauja ir įstatymui. Tad tikiuosi, kad mums pavyks tai pakeisti seniūniją perkeliant iš Gargždų ir suteikiant galimybę jos pavadinimą išsirinkti patiems Dauparų ir Kvietinių gyventojams.

Tad net po visų analizių ir skaičiavimų akivaizdu, jog efektyvus paslaugos teikimas ir seniūnijų ribų keitimas nebūtinai susiję dalykai, todėl dar kartą sakau – nematau prasmės keisti seniūnijų ribų. Nė viena seniūnija nebus sujungta. Kaip ir iki šiol, jų liks 11.

Kita problema seniūnijose – infrastruktūra. Daug kartų įvairiose seniūnijose susitikinėjau su gyventojais, kalbėjau su seniūnais ir visi vienu balsu įvardija, kad labiausiai trūksta dėmesio keliams, šaligatviams, dviračių takams. Matau tai ir pats, kai jose lankausi. Šaligatviai ištrupėję, asfaltas sulopytas, lopomi net ir lopai. Pripažįstu, rajono keliai yra labai nudėvėti, nes ne vienus metus tam buvo skiriama per mažai dėmesio. Tačiau situacija po truputį keičiasi.

Turbūt jau daug kas žinote, kad šiemet rajono infrastruktūros gerinimui Taryba skyrė rekordines lėšas. Sulaukėme priekaištų, kad nemaža dalis jų nukeliavo į Gargždus, Sendvarį. Bet sutikite, kad tai – racionalus žingsnis. Gargždai – rajono centras, Sendvaris – sparčiausiai auganti seniūnija turbūt visame Vakarų regione. Be to, tiek Gargždai, tiek Sendvaris, kaip ir kitos seniūnijos, nebuvo tvarkomos, o infrastruktūra buvo arba nudėvėta, arba jos visai nebuvo.

Tačiau pastarąsias kelias savaites intensyviai dirbame. Skaičiuojame, dėliojame ir matome, kad turime galimybę visoms seniūnijoms bendrai skirti ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Didžiąją dalį šių lėšų pavyko sutaupyti atlikus Administracijos struktūros pertvarką, mažinant komandiruotes, reprezentacines ar kanceliarines išlaidas, automobilių parką.

Seniūnai jau atsiuntė gatvių ir šaligatvių, kuriuos, jų manymu, reikėtų tvarkyti, sąrašus. Objektai pagal būklę sureitinguoti nuo geriausio iki blogiausio, tad belieka skirti lėšų ir imtis darbų. Šį klausimą pristatysime rugpjūčio mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje ir, vos gavę pinigus, pradėsime asfaltuoti ir kloti trinkeles Vėžaičių, Agluonėnų, Kretingalės, Dovilų, Judrėnų, Endriejavo, Dauparų–Kvietinių seniūnijose.

Aišku, visų infrastruktūros problemų iš karto išspręsti nepavyks. Kiekvienoje seniūnijoje bus sutvarkyta tik po keletą gatvių ar šaligatvių. Bet tai – jau šiokia tokia pradžia, atspirties taškas, nuo kurio mes galime sparčiau judėti tolyn. Suprantu, kad galbūt daugelis gali į tai žiūrėti skeptiškai. Tai natūralu. Bet prašau Jūsų dar šiek tiek kantrybės. Mūsų pagrindinis tikslas – kad rajonas ir toliau augtų, o tam reikia ne tik kalbų, bet ir konkrečių darbų. Tai mes ir stengiamės daryti. Galbūt ne taip greitai, kaip Jums norėtųsi, tačiau nuosekliai ir užtikrintai.  

Užs. Nr. SAV-08-01