Kovo 23-iąją, neprabėgus nė savaitei po karantino paskelbimo, darbą UAB „Gargždų turgus“ pradėjo naujas direktorius – klaipėdietis Remigijus Budginas. Jis laimėjo Savivaldybės skelbtą konkursą, įveikęs 7 kandidatus. Naujasis įmonės direktorius su portalu mano-gargzdai.lt sutiko pasidalinti mintimis apie naująsias pareigas, problemas, iššūkius, atliktus bei planuojamus darbus. Jis taip atskleidė savo ateities turgaus viziją, kurios įgyvendinimo žingsnius jau pradėjo – iki gruodžio 1 d. tikimasi pristatyti strategiją, kaip turėtų atrodyti rekonstruotas Gargždų turgus, vyksta konsultacijos dėl finansavimo šaltinių pritraukimo.

Darbinė patirtis – ir nuosavame versle, ir biurokratinėje struktūroje

R. Budginas, baigęs mokyklą Klaipėdoje, įgijo vadybos bakalauro laipsnį, vėliau – viešojo administravimo magistrą. Pašnekovas pasakojo, kad visada žinojo, kad dirbs administracinį darbą. Kadangi abu tėvai dirbo statybos srityje ir jam pačiam ne vieną vasarą tekdavo praleisti statybos aikštelėje, vyras norėjo „švaresnio“ darbo. Vadybos ir darbo su žmonėmis pradžiamokslį jis įgijo pirmoje savo darbovietėje – skandinavų kapitalo įmonėje, kuri rinkai tiekia uosto krovos techniką.

„Apšilus kojas, atsirado galimybė kurti savo verslą. Suradome partnerius Vokietijoje, buvome jų atstovai, dirbome visoje Lietuvoje, teikėme sandėliavimo sprendimus, statybininkams – vagonėlius, konteinerius“, – savo pirmąjį verslą pristatė naujasis Gargždų turgaus direktorius.

Kai keliai su pagrindiniu partneriu išsiskyrė, R. Budginas savo akcijas pardavė ir grįžo į Klaipėdą. Čia jis įsidarbino besikuriančioje Lietuvos saugios laivybos administracijoje, jam buvo pasiūlyta Viešųjų pirkimų specialisto vieta Teisės skyriuje. Ir nors dirbant šioje kompanijoje buvo minčių keisti darbą, pašnekovas pasakoja, kad „biurokratinė mašina, kylant karjeros laiptais kompanijoje, jį užlaikė net 15 metų.“

Pokalbininkas atviravo, kad įstaigoje teko dirbti įvairiuose skyriuose. Karjerą šioje įmonėje pašnekovas baigė užimdamas Planavimo ir informacijos valdymo skyriaus patarėjo poziciją – tad vyrui nesvetimas ir spaudos konferencijų vedimas, bendravimas su žiniasklaida, renginių organizavimas.

Prasidėjus optimizacijai, įstaigos buvo jungiamos, galiausiai, iš keturių transporto sektoriaus įmonių įkurta viena – Lietuvos transporto saugos administracija. Tai lėmė didžiulius administracijos darbuotojų atleidimus.

„Tai buvo vienas iš niūriausių laikotarpių, nes buvau apsipratęs, viskas aišku ir suprantama“, – apie pokyčius karjeroje pasakojo klaipėdietis, kuris po darbo netekimo su žmona nusprendė pagal franšizės sutartį atidaryti vaikų mokyklą.

Kaip pats atviravo, nors naujasis verslas sekėsi neblogai, tačiau ir jam, ir finansininkei žmonai ši veikla pasirodė ne itin artima širdžiai, todėl po dviejų metų verslą nusprendė parduoti ir ieškoti kitų karjeros galimybių.

Karantinas atvedė į Gargždų turgų

Galima teigti, kad jeigu ne kovo viduryje paskelbtas karantinas, R. Budginas greičiausiai neužimtų UAB „Gargždų turgus“ direktoriaus pareigų. Vyras pasakojo, kad jis lygiagrečiai dalyvavo konkursuose į mažiausiai penkias skirtingas pozicijas įvairiose įmonėse, kuriose atitiko reikalavimus.

Pateiktos paraiškos ir į AB „Smiltynės perkėla“, AB „Klaipėdos nafta“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos vanduo“ darbo pasiūlymus.

„Pateikiau ir į „Gargždų turgaus“ vadovo poziciją, ji buvo viena iš pirmesnių, konkursas įvyko vasario pabaigoje. Laimėjus konkurą buvo pasiūlyta užimti šias pareigas, aš sakiau „taip“, bet galvoju, kad dar palauksiu atsakymų iš kitų konkursų. Kovo 16-ąją atsirado žymus pokytis ir tiek vienos, tiek kitos organizacijos nutraukinėjo, nukėlinėjo konkursus. Taip iš 5-ių liko vienas pasiūlymas,“ – atviravo naujasis Gargždų turgaus vadovas, pridurdamas, kad čia jis mato labai daug įdomaus darbo, todėl nė truputį nesigaili dėl priimto sprendimo.

Jis pasakojo, kad dirbti pradėjo karantino metu, darbus perdavė senoji turgaus vadovė. Jau pirmaisiais darbo mėnesiais teko suprasti, kad turgaus veikla, reglamentavimas ir net publika – specifinė.

„Matau, kad kai kur trūko skaidrumo, aiškumo. Įdomu, rimti reikalai“, – apie siekį skaidrinti turgaus veiklą šypsodamasis kalbėjo R. Budginas.

Zona, kurioje daržovėmis prekiautų socialiai labiausiai pažeidžiami žmonės įvardinama kaip žalioji – čia įkainiai už prekybą tik simboliniai. S.Ulvikienės nuotr.

Sieks rekonstruoti iš esmės

Anot pašnekovo, pagrindinė Gargždų turgaus problema – chaotiškas teritorijos užstatymas dėl elementaraus plano nebuvimo.

„Kažkokiu metu dėl neaiškių aplinkybių nutrūko visas vystymasis ir prasidėjo stichiškas teritorijos užstatymas. Nebuvo plano, kaip kas turi atrodyt. Kaip išėjo, taip pastatė: vienas šleivai, kitas kreivai, vienas išsikišęs ir pan.“, – problemą įvardijo R. Budginas.

Jis informavo, kad iki gruodžio 1 d. turėtų būti parengtas strateginis planas su vizija, kaip turi atrodyti Gargždų turgus. Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai, konsultacijos su ekspertais, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi: „Miesto architektas turėtų užduoti toną, koks aukštingumas, užstatymo tankumas, ar atskiros parduotuvėlės ir lauko prekybai pritaikyt paviljonai, ar didelis modernus paviljonas.“

Pasiteiravus, ar įsivaizduoja, kokia galėtų būti rekonstrukcijos sąmata, R. Budginas mano, jeigu būtų nuspręsta investuoti tik į infrastruktūros sutvarkymą (elektros instaliacijos, vandentiekio, lietaus nuotekų, apšvietimo ir kt.), o į pastatus nebūtų kreipiama dėmesio, galbūt užtektų 200 tūkst. eurų. Jeigu visgi turėtų atsirasti ir nauji statiniai, investicijos siektų apie 500 tūkst. eurų.

„Jeigu bus nuspręsta įtraukti ir tam tikrus mažosios architektūros elementus, tai sąmata bus didesnė“, – sakė R. Budginas, pridurdamas, kad jis pats būtų linkęs investuoti bent 30 procentų daugiau, tam, kad viskas atrodytų daug gražiau. Taip būtų galima padidinti pirkėjų srautus, į turgų, pastačius nuorodas, kviesti ir pro šalį traukiančius turistus.

Jis išsakė norą sukurti uždarą erdvę, kad prekyba normaliomis sąlygomis galėtų vykti ne tik šiltuoju laikotarpiu, bet ir žiemą. Turgaus direktorius kalbėjo, kad kioskeliai yra laikino pobūdžio statiniai, kurie, jeigu trukdys patvirtintam rekonstrukcijos planui, gali būti laikinai nukelti.

„Mūsų tikslas yra ne išvaryti nuolatinius prekeivius iš tos vietos, bet sutvarkyti tą zoną ir susigrąžinti prekeivius visai kitame kokybiniame lygmenyje. Savivaldybė taip pat siekia miesto centre esančią teritoriją paversti vizualiai patrauklesne“, – viziją piešė UAB „Gargždų turgus“ vadovas, akcentuodamas, kad visi projektiniai pasiūlymai bus svarstomi su visuomene.

Kaip pavyzdingai susitvarkiusias jis pateikė Pagėgių, Raseinių, Klaipėdos ir Vilniaus privačias turgavietes.

„Čia nereikia megapolio pavyzdžio, reikia paprasčiau, bet įdomiai. Plotas nedidelis, jis turi maksimaliai būti išnaudotas prekybai“, – įsitikinęs R. Budginas, pridūręs, kad anksčiau svarstytą lauko scenos zoną, kurioje galėtų vykti koncertai, keičia mintys apie vaikų žaidimo aikštelės įrengimą.

Svajojama, kad ateityje turgus galėtų būti ekologiškas – eliminuojamos visos plastikinės taros, o prekės dedamos į daugkartinio naudojimo maišus ar indus.

 R. Budginui veiklos naujame darbe netrūksta. S. Vaičienės nuotr.

Tikisi, kad pavyks gauti struktūrinių fondų paramą

Primename, kad 90 procentų UAB „Gargždų turgus“ akcijų priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, dar po 2,5 proc. valdo 4 smulkūs akcininkai.

R. Budginas atviravo, kad pradėjo konsultuotis, kokiu būdu būtų galima išnaudoti struktūrinių fondų instrumentus pagal programas paramai gauti. Jis teigė, kad atsakyti į klausimą, ar yra galimybių pritraukti tokį išorės finansavimą, dar šiek tiek anksti. Visgi, įmonė jau dabar mato, kad tikslinga yra kaupti resursus, nes joks projektas nėra finansuojamas 100 proc., reikalingas prisidėjimas.

Turgaus vadovas atviravo, kad Savivaldybei nusprendus investuoti į turgų, o mažiesiems akcininkams atsisakius atitinkamai pagal proporciją investuoti, tektų perskirstyti akcinio kapitalo dydžius, tai užtruktų.

„Reikia nepriklausomai nuo Savivaldybės finansų ieškoti iš išorės finansavimo“, – prioritetus atskleidė pašnekovas.

Pastarasis itin džiaugėsi, kad jaučia didelį palaikymą iš Savivaldybės. Iškilus klausimui, kreipiamasi į Administracijos direktorių, kuris visada randa būdų padėti, suteikia specialistus konsultacijoms ir panašiai.

Darbai pradėti, laukia dar aibė

Anot R. Budgino, jokiame darbe dar nėra tekę tiek daug dirbti: „Aš buvau sistemos žmogus ir turėjau jos gabaliuką, o čia yra viskas, o sistemos nėra.“

Per beveik 5 darbo mėnesius jis optimizavo darbuotojų skaičių, jį sumažindamas iki 6 (buvo 11), pasiskirstyta atsakomybėmis, taip pat administracija iš turėtų dviejų mažų kabinetų persikėlė į vieną erdvesnį, kuriame nuolat gali dirbti trys žmonės.

„Ateityje reikėtų vieno žmogaus, kuris man ir kontrolieriui galėtų padėti. Jeigu planuojama Dituvos sklypo dalį atiduoti administruoti „Gargždų turgui“, tą teritoriją reikėtų be didelių investicijų pritaikyti prekybai: turėtų atsirasti tualetai, tvora, atliekų tvarkymas, teritorijos priežiūra, apšvietimas. Ją sutvarkius, reikės prižiūrėtojo ir kontrolę vykdančio asmens“, – apie personalo poreikį ateityje kalbėjo turgaus vadovas.

Birželio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu buvo įregistruotas Gargždų turgaus naudojamas žemės sklypas. Direktorius atliko turgaus sąnaudų analizę, patvirtino kainų nustatymo metodiką. Anot pašnekovo, kainos prekeiviams nebuvo keistos net 15 metų, sutartyse dažnai net nebuvo nurodyta už kokį plotą yra mokama. Su matininku įvertinus nuomojamus plotus, iš naujo buvo pasirašyta apie 80 sutarčių.

Laikinai planuojama turgų suskirstyti į 4-5ias zonas, kuriose numatyti skirtingi įkainiai: ten, kur didesni klientų srautai, laisvesnė prieiga – kaina bus didesnė, o, pavyzdžiui, zona, kurioje daržovėmis prekiautų socialiai labiausiai pažeidžiami žmonės įvardinama kaip žalioji – čia įkainiai už prekybą tik simboliniai.

Žinoma, naujam vadovui teko susidurti ir su prekeivių nepasitenkinimu, angare dėvėtais rūbais prekiaujančios moterys kreipėsi ir į merą.

„Jeigu kas truputį ne taip, sprendžiama ne su manimi, argumentuojant, kad nevyksta dialogas. Čia viskas truputį kitaip <...> Buvo tokių situacijų, kai komercijai naudojamas plotas nelabai atitiko realybę“, – apie neatitikimus ir nepasitenkinimo priežastis pasakojo R. Budginas.

Idėjų kupinas vadovas jau greitu metu tikisi pristatyti naują Gargždų turgaus logotipą, sukurti feisbuko paskyrą, vėliau galbūt atsiras ir interneto svetainė, arba skiltis savivaldybės svetainėje, kur bus viešinama visa reikalinga ir naudinga informacija. Be daugybės darbų, vadovas nuolat susiduria su kasdieniniais rūpesčiais: „Tai nutrūko elektros kabelis ir klientui sugadino įrangą, tai stogas praleidžia vandenį, tai medis išpuvo, kuris laiku nepašalintas gali sukelti skaudžių padarinių.

Jo darbų sąraše – ir eismo organizavimo turgaus zonoje sutvarkymas. R. Budginas rodė Saugaus eismo komisijos protokolus, posėdžių nutarimus, kurie buvo priimti, tačiau realių darbų neatlikta.

„Pašalinsime vieną klevą, gal dalį tvoros, kur trukdo sunkiasvorei išmanevruoti, galbūt sutvarkysime šaligatvio gabalą, pastatysime kelio ženklus. Nesinori labai didelių išlaidų turėti šiame etape, nes tik duobių užlopymas – šimtai, elektros sutvarkymas – tūkstančiai. Norisi daryti tik esmines, taupančias investicijas“, – kalbėjo pokalbininkas.

 Redakcijos archyvo nuotr.

Laisvalaikis – šeimai

Klaipėdoje gyvenantis Gargždų turgaus šeimininkas pripažįsta, kad laisvalaikiui laiko lieka nedaug, daug jo „suvalgo“ aplinkos prie namų tvarkymo darbai. Kartu su žmona jis augina keturis vaikus – tris sūnus ir dukrą. Mažiausiajam pagrandukui – vieneri, vyresnėliams netrukus sukaks 15-a, 12-a ir 10-mt. Mėgstamas šeimos pomėgis – kelionės, tiesa, atsiradus mažyliui, jų sumažėjo.

Vyrui patinka važinėjimas dviračiais, kalnų slidinėjimas, pasivaikščiojimai gamtoje. Anot jo, laikas sau – tai laikas atimtas iš šeimos. Kai kurie pomėgiai, kurie būtų įdomūs, pavyzdžiui, sklandymas ar plaukiojimas kateriu (turi laivavedžio pažymėjimą), įvertinus reikalaujamas investicijas, lieka svajonėmis.

„Iš tikrųjų tiek neuždirbame, kad išlaikytume tokį gerovę, kaip kateris ir t. t. Labai reikia sveiką protą įjungti“, – komentavo R. Budginas.

Jis pridūrė, kad Gargždai – malonus miestelis gyventi, jį itin džiugina patogus susisiekimas, esą į centrą Klaipėdoje 7 km ilgiau užtrukdavo nuvažiuoti nei į Gargždus 25 km.

Jis pats dažnai stengiasi apsipirkinėti turguje, tačiau galimybes riboja tai, kad prekeiviai veiklą baigia 15–16 val., o iš darbo dažnai vyras išvažiuoja ir 18 val., nėra kur pasidėti gendančių produktų. Turgus, anot jo, yra tokia vieta, kuri, lyginat su prekybos centrais, turi didžiulę pridėtinę vertę – čia galima ne tik įsigyti įvairių gėrybių, bet ir gauti labai daug naujausios informacijos bet kokiu klausimu.