Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją, rekomenduoja atsisakyti masinio Rugsėjo 1-osios šventės renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę galima organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

„Mokslo metų pradžia svarbi šventė mokyklų bendruomenėms, šeimoms, tačiau šiais metais dėl visų saugumo turime kiek pergalvoti įprastus scenarijus ir švęsti paprasčiau, mažesnėse grupėse, laikydamiesi atstumo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Dėl saugumo šiemet rekomenduojama atsisakyti tradicijos, kai dvyliktokai į mokyklą palydi pirmos klasės mokinius.

Jeigu mokykloje tą pačią dieną bus organizuojami keli renginiai tą pačią dieną, sėdimos vietos ar naudojamos priemonės prieš kiekvieną renginį turėtų būti nuvalomos.

Šventėje negali dalyvauti karščiuojantys asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių, taip pat tie, kuriems tuo metu privaloma izoliacija.

Šventės dalyviai turėtų laikytis 1 m atstumo atviroje erdvėje ir 2 m atstumo uždarose patalpose. Jei tai neįmanoma, vyresni nei 6 metų mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai turėtų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt.

Pirmąsias mokslo metų pamokas patariama organizuoti atviroje erdvėje: mokyklos kieme, lauko klasėje, stadione ir pan., jei leis oro sąlygos. Jeigu prognozuojamas lietus, reikėtų iš anksto numatyti patalpas, kuriose galėtų susirinkti atskiros klasės.

Jei pirmojoje pamokoje dalyvaus mokinių tėvai, jie turėtų dėvėti veido kaukes ar kitas priemones.

Per pirmąsias pamokas siūloma aptarti mokyklos taisykles, kurios šiemet bus kitokios dėl epidemiologinės situacijos, asmens higienos, socialinio atstumo laikymosi svarbą.

Pamokos vyks laikantis saugumo reikalavimų

Ugdymas nuo rugsėjo 1 d. vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, laikantis rekomenduojamų saugumo sąlygų, pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien vykusioje spaudos konferencijoje.

Mokslo metų pradžia taip pat nesikeičia – bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pradedama nuo rugsėjo 1 d. Aukštosiose mokyklose – taip pat, išskyrus pirmo kurso studentus. Jiems rekomenduota mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. dėl šiemet vėliau vykusio priėmimo. Šią datą pasitvirtina aukštosios mokyklos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad epidemiologinė situacija greitai keičiasi, rekomenduojama atsisakyti masinių mokslo meto pradžios renginių.

„Pagrindinis principas, kurio teks laikytis naujais mokslo metais – kiek įmanoma sumažinti skirtingų klasių, srautų kontaktą. Tačiau suprantame, kad mokykloms tai nėra lengvas iššūkis. Tam reikia įsivertinti tiek mokyklos pastato tinkamumą, tiek atrasti netipinius sprendimus dėl klasių ar kabinetų paskirties pakeitimo, mokinių judėjimo į mokyklą, mokykloje ir iš mokyklos, ko tikrai nereikėjo daryti ankstesniais mokslo metais. Norime tikėti, tačiau negalime būti tikri, kad infekcija nepalies Lietuvos mokyklų, tačiau turime būti tam pasiruošę ir žinoti, kokių veiksmų privalu imtis nedelsiant. Kviečiame mokyklas, dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams priimti susitarimus dėl komunikavimo būdų ir priemonių savo bendruomenėje, apie tai informuoti mokinius ir jų tėvus“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, kartu su epidemiologais stebima pandeminė situacija, tariantis su mokyklų, savivaldybių atstovais, gali būti koreguojamos ir rekomendacijos dėl ugdymo proceso organizavimo. Dabar yra nustatyti reikalavimai dėl kontaktų ribojimo tarp skirtingų klasių (būreliuose, neformaliojo švietimo įstaigose – skirtingų būrelių), kaukių dėvėjimo, higienos sąlygų ir dezinfekcijos užtikrinimo.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius akcentavo, kad visoje Lietuvoje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai pasirengę padėti mokykloms, konsultuoti dėl saugumo priemonių laikymosi pradedant ugdymo procesą, kad mokyklos galėtų dirbti įprastu būdu.

„Ruošiantis naujiems mokslo metams sulaukiame klausimų iš mokinių tėvų dėl reikalavimų dėvėti apsaugos priemones mokiniams. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu mokiniams pamokose dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemones reikalavimo nėra, tačiau jos yra reikalingos bendrosiose erdvėse, jei nėra galimybės suvaldyti mokinių srautus koridoriuose pertraukų metu. Mokytojai, jei tarp mokytojo ir mokinių yra galimybė išlaikyti ne mažiau kaip 2 metrų atstumą, gali dirbti bei apsaugos priemonių, tačiau pamokos metu, kai mokytojai konsultuoja mokinius, juda pamokos metu tarp mokinių – jam dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones reikia“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Mokyklos kviečiamos per pirmąją šių metų pamoką skirti laiko ir pokalbiams apie pasikeitusias gyvenimo mokykloje taisykles.

„Svarbu, kad mokiniai žinotų, kur jie gali nusiplauti rankas, kaip saugiai jas dezinfekuoti, kaip mokykloje bus vykdomas klasių vėdinimas, kaip ir kur mokiniai leis pertraukas, kaip vyks pietų pertrauka, kaip bus vykdomas nuotolinis mokymas, jei ugdymas dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos ar nustatyto COVID-19 atvejo mokykloje iš įprasto būtų organizuojamas nuotoliniu būdu“, – pabrėžia J. Navickaitė.

Kaip sakė Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, šiuo metu mokyklos intensyviai ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

„Noriu paraginti mokyklų vadovus ieškoti kūrybiškų sprendimų. Turime užtikrinti kokybišką mokyklų darbą. Džiaugiuosi, kad sklandžiai komunikuojame su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis, šiuo metu esame pateikę ir savo siūlymų dėl mokyklų darbo reguliavimo“, – sakė D. Žvirdauskas.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, neliko reikalavimo atvykusiems į mokyklą mokiniams ir mokytojams matuoti temperatūrą, tačiau išlieka prievolė tiek mokiniams, tiek mokyklos darbuotojams nevykti į mokyklą, jei pasireiškia karščiavimas ar kiti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai.

Ministerija taip pat primena, kad mokiniai po ūmaus ligos periodo ar ligos paūmėjimo, taip pat mokiniai, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kuriems reikalinga saugi aplinka, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu gali būti rekomenduota mokytis namuose. Dėl mokymo namuose tėvai turėtų kreiptis į savo mokyklos vadovą.

Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsdamas privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalės bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija.

Sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse, infekcijos paūmėjimo atveju priims Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą.

Šiuo metu yra rengiamasi ir tokiam galimam scenarijui. Savivaldybėms jau dalijami 2800 kompiuterių, skirtų papildomai aprūpinti mokytojus. Prioritetas skiriamas bus naujai šią profesiją pasirinkusiems mokytojams.

Taip pat bus skirta ne mažiau kaip 12 mln. eurų aprūpinti vaikus reikalingu skaitmeniniu turiniu, skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, mokymosi platformomis: vienam mokiniui teks 40 eurų, tai dešimtį kartų didesnė suma, negu skirta iki šiol.

Mokytojams pristatomas Nacionalinės švietimo agentūros parengtas Nuotolinio mokymo(si) vadovas, tebevyksta mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų IT specialistams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje veikia „Vienas langelis“, skirtas atsakyti į besikreipiančiųjų klausimus.