Klaipėdos rajono sporto bendruomenė politikams išdėstė savo pastabas dėl Gargžduose projektuojamo daugiafunkcio sporto centro.

Pareiškimą su pastabomis ir reikalavimais dėl daugiafunkcio sporto centro projekto Kvietinių gatvėje, Gargžduose, sporto bendruomenės atstovai vakar įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės merui Broniui Markauskui.

Pareiškimą merui pasirašė 143 įvairioms sporto šakoms ir skirtingiems klubams atstovaujantys sportininkai, klubų ir komandų vadovai.

Klaipėdos rajono savivaldybės merą ir Taryboje dirbančius politikus sporto bendruomenės atstovai kviečia darsyk įvertinti priimtą sprendimą dėl Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybų Kvietinių gatvėje, Gargždų miesto stadiono teritorijoje ir jį keisti.

Riboja sportininkų ambicijas?

Pareiškime teigiama, kad „dėl šio projekto įgyvendinimo pablogės lengvaatlečių sporto, treniruočių ir varžybų sąlygos, o projektuojama krepšinio salė neatitinka Lietuvos krepšinio lygos (LKL) keliamų reikalavimų varžyboms rengti, todėl nebus užtikrinami krepšinio bendruomenės lūkesčiai Gargžduose rengti LKL varžybų, tuo apribojant Gargždų krepšinio klubo ambicijas tapti LKL lygio komanda.“

Sportininkai politikų prašo užtikrinti, kad „apie 10 milijonų eurų Savivaldybės ir Valstybės biudžeto lėšų kainuosiantis projektas atitiktų didesnės dalies sporto bendruomenės lūkesčius ir užtikrintų lygiavertes treniruočių bei varžybų organizavimo sąlygas visų sporto šakų ir klubų atstovams.“

Pareiškimą pasirašę piliečiai siūlo Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams tikslinti projekto uždavinius ir sąlygas daugiafunkcio sporto centro projektuotojams, pasiūlyti aiškius sprendimus dėl lengvaatlečių treniruočių sąlygų užtikrinimo, krepšininkų treniruočių ir LKL krepšinio lygos varžybų organizavimo.

Projektuodami naują, griauna seną

Sporto bendruomenės atstovus papiktino ir faktas, kad projektuojant sporto centrą stadione, planuojama išardyti neseniai rekonstruoto Gargždų miesto stadiono lengvosios atletikos metimo, rutulio stūmimo sektorius.

Projektu numatoma iškelti statinių statybos vietoje esančius sporto įrenginius ir įrengti juos atskiru projektu numatomo sutvarkyti „Kranto“ mokyklos stadiono teritorijoje, kur bus atnaujinama ir modernizuojama sporto infrastruktūra, tačiau nei konkretaus termino, nei finansavimo šaltinio politikai bendruomenei nepateikia, baiminamasi, kad šis pažadas taip ir liks popieriuje.

Pareiškime merui sportininkai ne tik kritikuoja politikų ir projektuotojų sumanymus, bet ir siūlo išeičių.

„Laikas bėga, sprendimai nepriimami, daugiafunkcis sporto centras – popieriuje. (...) Jei reikia griauti neseniai atnaujintą stadioną, jei neįmanoma atsižvelgti į didesnės sporto bendruomenės dalies lūkesčius ir negalima pastatyti LKL tinkamos krepšinio salės varžyboms Gargždų miesto stadione, siūlome politikams grįžti prie sprendimo statyti daugiafunkcį sporto centrą Dariaus ir Girėno gatvėje etapais, paliekant galimybę ir ledo rutulio arenos statybai ateityje. Projektas yra suderintas, galioja išimti statybos leidimai, šio projekto vystymas atliepia didesnės dalies sportininkų lūkesčius, jam pritaria visuomenė, dėl projekto vykdymo ne bloginamos, o gerinamos kitų sporto šakų sportininkų treniruočių ir varžybų sąlygos, projektą galima įgyvendinti greičiau.“

Klaipėdos rajono savivaldybės komentaras:

Sporto komplekso vieta šalia Gargždų stadiono buvo numatyta dar 2002 m. tuomet patvirtintame teritorijos detaliajame plane. Argumentai – tokio objekto atsiradimas ne tik taps nauja traukos vieta, bet ir papildys stadioną.

2011 m. Klaipėdos rajono taryba pritarė Gargždų miesto bendruomenės iniciatyva parengtai parko vystymosi galimybių studijai. Joje pabrėžta, kad sporto kompleksas stadione sustiprins ryšį su parku, bus sukurti nauji takai, sutvarkyta aplinka, paskatintos investicijos į parką. Taip pat Gargždų miesto bendrajame plane būtent ta teritorija, kur planuojama statyti daugiafunkcį sporto centrą, patenka į specializuotų kompleksų zoną, kurioje būtent skatinama naujų sporto kompleksų plėtra.

Investicijos į sporto kompleksą Gargždų stadione leistų sutvarkyti ne vieną objektą – tai paliestų ir „Kranto“ pagrindinę mokyklą, ir Švietimo centrą, ir stadioną, o investicijos į statybas Dariaus ir Girėno gatvėje būtų tik į vieną objektą, jam tektų sukurti visiškai naują infrastruktūrą, kuri kainuoja tris kartus brangiau nei investicijos šioje vietoje.

Tvarkome tai, ką turime, geriname būklę, integruojame naujus objektus į jau sukurtą aplinką.

Kompleksas bus statomas stadiono teritorijoje esančioje laisvoje ir neužstatytoje vietoje, šiaurinėje dalyje, kurią nurodo detalusis planas. Aikštė su bėgimo takais išliks, ji nebus liečiama. Į rytinę pusę bus perkelta tik metimo vieta. Statinys būtų statomas erdvėje, kur medžių nėra.

Tam, kad lankytis sporto centre būtų patogu, link „Kranto“ mokyklos bus plečiama šalia stadiono esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Joje numatytos 137 vietos lengviesiems automobiliams ir 5 vietos neįgaliesiems. Šalia dabartinio įvažiavimo į aikštelę prie stadiono atsiras 4 vietos autobusams.

Papildomai bus tvarkomos Kvietinių g. aikštelės link „Kranto“ pagrindinės mokyklos bei mokyklos teritorijoje esančios apleistos aikštelės. Taip būtų išspręsta ir problema, kai per varžybas gretutinėse gatvėse automobiliai paliekami bet kaip.

Spūstys nesusidarytų, nes automobiliai pasiskirsto net tik per visą Kvietinių gatvę, bet gali išvažiuoti ir Liepų, Gintaro, Žalgirio ir kitomis gatvėmis.

Pasižiūrėjus į kitų miestų pavyzdžius, tai dauguma jų yra statoma miestuose, o ne jų pakraščiuose – Telšiai, Kaunas ir kt. Miestai vystosi nuo centro į pakraščius. Šiuo projektu sprendžiama daug šios miesto dalies problemų, kurios liktų ilgam neišspręstos, jei statytumėme sporto kompleksą Dariaus ir Girėno gatvėje.

Savivaldybė pati užsakė ekspertinį architektų vertinimą, tikėdamasi profesionalių įžvalgų. Ekspertai nekvestionavo vietos parinkimo, o išsakė pastabas dėl pačio pastato architektūros ir Savivaldybė pagal galimybes spręs, kaip gali atsižvelgti į pastabas.

Būtent šitas projektas, kai daugiafunkcis sporto centras statomas šalia parko, leidžia sukoncentruoti investicijas ir į aplinkines teritorijas, „Kranto“ pagrindinę mokyklą, apleistą šaudyklos pastatą ir prieigas. Statydami centrą šioje vietoje paliečiame daugiau nei vieną objektą.

Savivaldybė pasisako už kompaktišką teritorijų plėtrą, panaudodama esamas nepilnai išvystytas teritorijas, suteikdama joms daugiau funkcijų ir panaudojimo galimybių.