Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių žingsnių, kuriuos žmogus turi padaryti per savo gyvenimą. Šis pasirinkimas nulemia, kokią gyvenimo gerovę bus galima susikurti, kaip bus galima realizuoti savo pašaukimą, pomėgius ir gebėjimus. Net yra sakoma – pasirink tinkamą darbą ir niekada neteks dirbti.

Tačiau ne visada profesijos pasirinkimui įtakos turi pomėgiai ir gebėjimai. Neretai būsima specialybė pasirenkama net pagal madą ar susikurtą klaidingą „sėkmingos“ profesijos įvaizdį. Galbūt todėl šiandien turime tiek daug vadybininkų, teisininkų ir ekonomistų. Kuriems, ne paslaptis, darbo pagal pasirinktą specialybę užtenka ne visiems ir ne visada.

Psichologai ir rinkos specialistai pataria profesiją rinktis ne tik pagal gebėjimus ar bendrą perspektyvą. Vertėtų apžvelgti ir vieną dažnai neakcentuojamą aspektą – o kokių gi specialistų reikia vietinei rinkai?

Jaunas žmogus dažniausiai nori ištrūkti iš tėvų namų, kurti savo gyvenimą dideliame mieste. Tačiau didelio miesto realybė kartais būna ne visai rožinė – didelis nedarbas, milžiniška konkurencija ir talentų perteklius. Todėl galbūt daug geriau pasirinkti saugesnį variantą – išsiaiškinti, kokių specialistų trūksta gimtajam miestui, savam rajonui ar apskričiai.

Specialybių spektras - platus

Štai, pavyzdžiui, Gargžduose save realizuoti galėtų ne vienos specialybės atstovas. Mieste įsikūrusi ne viena statybų įmonė, veikia gamykla, leidykla, kelios mokyklos, policijos komisariatas, ligoninė bei poliklinikos, kavinės bei restoranai, žiniasklaidos priemonės ir taip toliau. Daugelyje jų arba dabar trūksta tam tikrų specialistų, arba jų trūks netolimoje ateityje.

„Gerų specialistų trūksta visada. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė – čia nuolat vyksta darbuotojų kaita, vieni išeina į pensiją, kiti susiranda kitus darbus. Todėl juos kažkas turi pakeisti, be to, kuriami ir nauji etatai, naujos darbo vietos. Kalbėdama apie savo sritį, galiu pasakyti, jog Gargžduose trūksta gerų viešųjų ryšių specialistų“, - kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė.

Finansuoja studijas

Gerų specialistų netrukus gali pritrūkti ir Gargždų ligoninėje. Gydytojo profesijai įgyti prireikia daugelio metų, jų paruošiama ne taip masiškai, kaip kitų sričių specialistų. Tačiau labai maža dalis jaunų gydytojų dirbti renkasi provinciją. Nors ir čia sudaromos visos sąlygos tobulėti, o ir darbo vietų yra ne viena.

„Ligoninėje visada reikia vidaus, odos ligų gydytojų, akušerių-ginekologų, reanimatologų – anestezeologų, nervų ligų gydytojų. Darbo vietų tikrai yra, bet yra problema. Regionų ligoninių padėtis yra neaiški, kalbama apie reorganizacijas ir panašiai. Jauni specialistai bijo, jog tokiose ligoninėse mažai perspektyvų, nebus kur tobulėti. Tačiau tobulėti tikrai yra kur“, - patikino Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Ji portalui mano-gargzdai.lt pasakojo, jog seniau ligoninė pati pasiruošdavo specialistus – užmokėdavo studentams už studijas, o jie įsipareigodavo už tai kurį laiką dirbti ligoninėje.

„Vis dėlto, netrukus atsirado reiškinys – jauni specialistai, kiek padirbėję pas mus, nuspręsdavo laimės ieškoti kitur. Vieni atidirbdavo lygiai nustatytą laiką, kiti grąžindavo studijų pinigus ir pabėgdavo. Šiuo metu sau ruošiamės vieną specialistę – akių ligų gydytoją. Tikimės, kad jauna profesionalė pas mus dirbs bent penkerius metus – tiek įsipareigoja dirbti studenai, už kurių studijas sumokame. Jei atsirastų daugiau į Gargždus grįžti norinčių būsimų gydytojų, finansuotume jų studijas ir užsitikrintume, kad tuos daktarus, kurie išeis į pensiją, pakeis jauni specialistai“, - sakė A. Grikšienė.

Profesija domisi jau iš anskto

Siekiant būsimus studentus paskatinti pasirinkti teisingą, jiems tinkančią specialybę, mokyklose yra rengiamos profesinės karjeros programos. Jas vykdant, jau patys mažiausieji susipažįsta su įvairių specialybių atstovais, domisi profesijomis, jų galimybėmis. Apsispręsti dėl specialybės padeda ir psichologai, karjeros planavimo koordinatoriai.

„Kalbant apie profesijų madas - gimnazijoje mes nejaučiame tendencijos rinktis profesiją pagal madą (gal per mažas kontingentas daryti tokioms išvadoms), tačiau respublikos statistika, Darbo biržos duomenys leidžia manyti, kad teisininko, ekonomisto, vadybininko profesijos vis dar perdėtai populiarios. Naujiena ugdymo karjerai veikloje yra šešėliavimas. Labai džiaugiamės rajono įstaigų ir įmonių bendradarbiavimu“, - pasakojo ugdymo karjerai koordinatorė „Vaivorykštės“ gimnazijoje Barbora Dotienė.