Dėl pandemijos taikomi suvaržymai Lietuvoje kiek sumažino santuokų skaičių, tačiau iš esmės nestabdė planuotų vedybų proceso. Tai liudija aštuonių mėnesių statistiniai duomenys, kuriuos Teisingumo ministerijai pateikė dešimties didžiųjų ir kurortinių miestų civilinės metrikacijos įstaigos.

Mažiau santuokų sudaryta karantino mėnesiais – nuo kovo 16 d. iki birželio 16 d., kada buvo taikomi didžiausi apribojimai žmonių susibūrimams. Tačiau atšaukus karantiną, tuokėsi panašus porų skaičius, kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laiku. Pavyzdžiui, daugiausiai santuokų Lietuvoje registruojančiame Vilniuje pernai ir šių metų liepos mėnesį jų buvo įregistruota tiek pat – po 290 santuokų.

Iš viso per aštuonis mėnesius Vilniuje buvo įregistruota 6 proc. mažiau santuokų, o Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje – beveik penktadaliu mažiau. Šalies kurortiniuose mietuose susituokusiųjų skaičius kito nedaug. Neringoje iki rugsėjo mėnesio santuokų sudaryta netgi daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laiku, o Palangoje, Trakuose, Birštone šis skaičius kito palyginti nedaug.

Santuokų mažėjimo tendenciją lėmė ir tai, kad nemažai žmonių būsimą santuoką atidėjo rudeniui arba nukėlė į kitus metus. Pavyzdžiui, Vilniuje per aštuonis mėnesius užregistruota 1511 santuokų, ir maždaug trečdalis susituokti ketinusių porų vedybų datą perkėlė į rudenį arba kitus metus, Kaune per tą patį laiką susituokė 1256 poros ir 13 proc. atidėjo vedybas.

Santuokų skaičius sutuoktinių pasirinktose vietose daugelyje savivaldybių išliko nepakitęs. Galimybė registruoti santuokos ceremoniją reprezentacinėse ar jaunavedžių pasirinktose vietose egzistuoja nuo 2009 metų.

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad, organizuojant santuokų ceremonijas, būtina atsižvelgti į Vyriausybės rekomendacijas. Pasikeitus paslaugų teikimo tvarkai, civilinės metrikacijos įstaiga turi nedelsdama atnaujinti viešai skelbiamą informaciją apie šių paslaugų teikimą.