Rugsėjo 18-osios vakarą politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ pakvietė rinkėjus artimiau susipažinti su kandidatais į Seimo narius Gargždų rinkiminėje apygardoje. Debatuose, kuriuos moderavo naujienų agentūros ELTA korespondentas Benas Brunalas, dalyvavo visi 8 kandidatai: Artūras Bogdanovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Petras Gražulis (savarankiškas kandidatas), Gintautas Kniukšta (Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai), Alvydas Mockus (Lietuvos socialdemokratų partija), Rasa Petrauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Martynas Pocius (Lietuvos žaliųjų partija), Justas Ruškys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) bei Antanas Valys (Lietuvos socialdemokratų darbo partija).

Gargždų kultūros centre vykusiame renginyje tarp žiūrovų buvo galima matyti nemažai politikų, Tarybos narių, su partijomis ir kandidatais nesusijusių rinkėjų – vienas kitas. Tiesa, debatus buvo galima stebėti tiesiogiai organizatorių feisbuko paskyroje. Penktadienio rytą įrašas jau turėjo virš 3 000 peržiūrų, tad galima sakyti, kad rinkėjai pasirinko patogesnį ir šiuo metu saugesnį būdą susipažinti su pretendentais į Seimo narius.

Prisistatyme – ir pykčio proveržiai, ir kritika moderatoriui

Pirmoji užduotis, tekusi kandidatams – savęs pristatymas ir trijų pagrindinių pažadų įvardijimas. Tam buvo skirta pusantros minutės, bet ne daugelis gebėjo tilpti į skirtą laiką.

Abėcėlės tvarka pirmasis prisistatymą pradėjo „valstietis“ Artūras Bogdanovas. Kandidatas minėjo, kad politikoje yra ketverius metus, turi 4 vaikus, dirba Administracijos direktoriumi.

„Daugiau mažiau jau žmonės mato pokytį rajone, tačiau reikia stipraus palaikymo Seime ir Vyriausybėje“, – sakė A. Bogdanovas.

Pastarasis vardijo, kad dėmesį skirtų regioninei politikai, siektų, kad ir švietimo įstaigų infrastruktūros atnaujinimui būtų skiriamos Vyriausybės lėšos. Akcentavo, kad neteisingas finansavimas, kai valstybės lėšos yra skiriamos tik metams, bet ne projektams.

Prisistatydamas savarankiškai kandidatūrą keliantis Petras Gražulis teigė, kad jį ir taip visi žino: „Žiniasklaida žino geriau apie mane, kada keliuosi, kada guliuosi, su kuo guluosi, viską.“

Kandidatas akcentavo savo politinę patirtį, kaip siekius vardijo išlaisvinti D. Grybauskaitės ir konservatorių užvaldytą žiniasklaidą bei teisėtvarką. Jo manymu, reikia keisti Konstituciją, kad būtų renkami, o ne skiriami Aukščiausiojo teismo teisėjai, taip pat ir generalinis prokuroras. Taip esą atsakomybę prisiimtų tauta. Kritikos jis pažėrė ir debatus moderavusiam B. Brunalui: „Man Jūs panašūs į „Baltas pirštines“, kurios buvo slapta konservatorių organizacija, žmogus-vedlys tendencingas, neobjektyvus.“

Kartų solidarumo sąjungos-Santalka Lietuvai atstovas Gintautas Kniukšta prisistatydamas sakė, kad yra gimęs ir užaugęs Rudaičių kaime, vadovavęs Seimo kaimo reikalų komitetui. Jis minėjo, kad jo vadovaujamas komitetas „iškovojo 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kad Lietuvos ūkininkai, o ne užsieniečiai galėtų pirkti žemę pirmumo teise, taip pat, kad žemdirbiams dyzelinas būtų parduodamas lengvatinėmis kainomis, padidintos iki 55 proc. tiesioginės išmokos.“

Politikas akcentavo, kad taip pat yra Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas. Sąjūdis įsikūrė siekiant įrodyti, kad neteisėtos buvo Miškų įstatymo pataisos: „Valstiečiai su konservatoriais išvarė iš darbo 1 tūkst. miškininkų ir pardavė miškus stambiajai pramonei.“

Į laiką netilpęs ir paragintas baigti prisistatymą, G. Kniukšta neslėpė pasipiktinimo.

Trumpai save apibūdino socialdemokratas Alvydas Mockus, paminėdamas, kad yra kilęs iš Vėžaičių, 10 metų gyveno Gargžduose, jam 31-eri, o rajono politikoje dalyvauja 6-erius metus: „Kodėl į Seimą? Todėl, kad vien kritikuoti neužtenka, reikia eiti ir daryti.“

Vienintelė kandidatė moteris konservatorė Rasa Petrauskienė minėjo, kad politikoje yra ne naujokė, Seimo narė, kuri buvo išrinkta 2019 metais, perrinkimo siekia, nes nori tęsti darbus.

„Per metus pateikiau daug įstatymų projektų ir pasiūlymų, kuriems buvo pritarta, kiti laukia pritarimo“, – sakė R. Petrauskienė.

Ji minėjo, kad pritarimo laukia jos iniciatyvos dėl lengvatų moksleiviams važiuoti priemiestiniais autobusais, masažo teisinio reglamentavimo, greitesnio kelių asfaltavimo, tikslesnio ugniagesių finansavimo. Jos moto: „Yra darbas – imiesi ir padarai.“

Martynas Pocius, kurį kelia Lietuvos žaliųjų partija, save pristatė, kaip 37 metų gargždiškį verslininką, minėjo, kad jau trečią kadenciją yra Tarybos nariu.

„Atėjo laikas švariai politikai, žmogaus, ekonomikos ir gamtos darnos užtikrinimui“, – sakė M. Pocius.

Jis pateikė ne kuklius pažadus rinkėjams – padidinti minimalų atlyginimą iki 1 tūkst. eurų bei pirmus trejus metus naujai pradėtą verslą atleisti nuo pelno mokesčio.

Liberalas Justas Ruškys prisistatė, kaip 29-erių gargždiškis, turintis 4-erių metų darbo teisme patirtį. Jis minėjo, kad nuo 2019 metų kovo buvo išrinktas į Tarybą bei nuo 2019 m. birželio mėnesio eina Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas Savivaldybėje.

„Mano pažadas vienas – išlikti sąžiningu ir nuoširdžiu bei tinkamai atstovauti savo rajonui“, – sakė J. Ruškys.

Socialdemokratų darbo partijos atstovas Antanas Valys akcentavo, kad turbūt yra vyriausias kandidatas, turintis pakankamai politinės patirties.

„2002–2004 metais buvau Seimo nariu, metus laiko paskirtas į Europos parlamentą, kai Lietuva buvo kandidatė į ES. Dirbau ilgą laiką su prezidentu Algirdu Brazausku“, – patirtį vardijo A. Valys.

Jis taip pat sakė, kad yra gimęs Kretingos rajone, paprastų darbininkų šeimoje, nepriklauso turtingajai visuomenės daliai, todėl „supranta paprastų žmonių poreikius.“

Rajono problemų sprendimui – bendradarbiavimo siekis

Kandidatai į Seimo narius buvo paprašyti įvardinti didžiausias Klaipėdos rajono problemas, ir kaip, būdami Seimo nariu, jas galėtų išspręsti.

Pirmasis į klausimą atsakinėjo Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, kuris akcentavo, kad pirmiausia dėmesį derėtų skirti kelių, šaligatvių, dviračių takų atnaujinimui.

„Seime iš esmės spręstume šią problemą per finansavimą, dabar KPP lėšos skiriamos metams, ne projektams. Jeigu per metus nespėjai, viešieji pirkimai neįvyko, šiuos pinigus reikėtų perkelti kitiems metams, tai užtikrintų darbų tęstinumą“, – kalbėjo A. Bogdanovas.

Jis taip pat įvardijo, kad Klaipėdos rajonas yra sparčiausiai augantis rajone, todėl trūksta mokyklų bei kitos socialinės infrastruktūros.

„Tai sprendžiama Savivaldybės lėšomis, o tai per didelė našta, šiuo atveju būtų galima, skirstant VIP lėšas įvesti koeficientus sparčiai augančioms savivaldybėmis“, – pasiūlymą pateikė A. Bogdanovas.

Panašią poziciją išdėstė ir Administracijos direktoriumi dirbantis J. Ruškys, pridėjęs, kad būtina ne tik statyti darželius, bet ir atnaujinti esamus.

Konservatorė Rasa Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad konservatoriai kartu su valstiečiais yra Savivaldybės valdančiojoje daugumoje ir sėkmingai vykdo koalicinę programą. Ji minėjo, kad pagrindinė problema – vietų darželiuose trūkumas – pradėta sėkmingai spręsti, priėmus nutarimą, kad į privačius darželius vaikus vedantiems tėvams mokamos 200 eurų kompensacijos.

„Jau atsidarė eilė privačių darželių, kur tėvai gali vesti už tą pačią kainą. Priekulėje, Doviluose, Slengiuose trūksta, bet yra sprendžiama. Stotis yra tvarkoma, baseinas projektuojamas, šaligatviai atnaujinami“, – sakė R. Petrauskienė, pridėdama, kad Seimo nario darbas yra kaip įmanoma daugiau investicijų pritraukti rajonui.

P. Gražulis pritarė, kad visose savivaldybėse trūksta lėšų infrastruktūrai, viešiesiems objektams.

Debatai Gargžduose. Simos Ulvikienės nuotr.

„Kai esi valdančiojoje daugumoje, tai tikrai gali pritraukti pinigų į savo savivaldybę, tai daro kiekvienas, legalus lobizmas“, – sakė nuo 1994 m. Seimo nariu renkamas politikas, pridurdamas, kad itin svarbus yra savivaldybės ir išrinkto Seimo nario bendradarbiavimas.

Apie bendradarbiavimo svarbą kalbėjo ir M.Pocius, į moderatoriaus klausimą, ar jis naudingesnis būtų Seime nei rajono Taryboje, atsakydamas: „Taip, nes šiuo metu esu opozicijoje.“

A. Mockus išskyrė kitas problemas, kurias siektų spręsti Klaipėdos rajone – sutvarkyti aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo klausimus, stiprinti vietinę savivaldą.

G. Kniukšta pažėrė kritikos dabartinei vietos valdžiai, esą stotis nepasikeitė nuo laikų, kai jis išvyko studijuoti.

„Parodžiau savo svečiams – sako: Kišiniovo prieigos“, – miesto stotį apibūdino politikas.

Jis teigė, kad Kalniškės piliakalnio tvarkymui skirti pinigai išmesti kaip į balą, bereikalingai iškirsti parko medžiai, o keliai asfaltuojami prasčiausiai visoje Lietuvoje.

„Buvau susitikęs su klaipėdiečiais verslininkais, kurie sako, kad nėra išnaudojamas geležinkelis, galima pritraukti geležinkelio liniją iki stoties, kad gargždiškiai, kurie dirba Klaipėdoje, galėtų lengvai pasiekti Klaipėdos centrą“, – netikėtą pažadą pateikė G. Kniukšta.

A. Valys priešingai – negailėjo komplimentų sparčiai besivystančiam Klaipėdos rajonui, taip pat pridėdamas, kad pagrindinės problemos susijusios su darželių trūkumu, keliais.

Klausimą apie daugiafunkcį centrą pateikė  Tarybos narys, buvęs Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. S. Ulvikienės nuotr.

Kur statytų Gargždų daugiafunkcį sporto centrą?

Progos kandidatų paklausti, kur derėtų statyti daugiafunkcį sporto centrą Gargžduose, nepraleido Tarybos narys, buvęs Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Konservatorė R. Petrauskienė trumpai prisiminė, kad praėjusią kadenciją, valdant pačiam S. Karbauskui, daugiafunkcis centras buvo suprojektuotas už labai didelius pinigus.

„Savivaldybė niekada negautų tokių lėšų ir „nepaneštų“ tokios mokestinės naštos“, – kalbėjo politikė.

Ji teigė, kad pirminė idėja buvo statyti baseiną, bet ne ledo arenas ar sporto sales, todėl dabartinė valdžia, siekdama įgyvendinti projektą, jį nusprendė statyti mažesnį.

„Kaip apsispręs dabartinė spaudžiama valdžia – čia jau jų reikalas, gal ten pastatys darželį, o tą centrą perstatys ten, kur jūs norėtumėte“, – atsakymą S. Karbauskui pateikė R. Petrauskienė.

M. Pocius pasisakė už vietą Dariaus ir Girėno gatvėje, siūlė projektą daryti etapais, be ledo arenos. Politikas pabrėžė, kad „parke arba „Kranto“ pagrindinės mokyklos kieme“ statomame objekte tikrai kils problemų dėl parkavimo vietų trūkumo.

J. Ruškys, atsakydamas į klausimą, prisiminė, kad dar 2009 metais miesto bendruomenės iniciatyva buvo filmuojami reportažai su žinomais žmonėmis, tuo pačiu S. Karbausku, kurie agitavo tuometinę valdžią statyti kompleksą stadiono teritorijoje.

„Tokios pozicijos visada ir laikiausi, gyvenau ta idėja, kuo gyveno bendruomenė, kai buvo atlikta parko galimybių studija“, – vietą prie parko tinkama laiko J. Ruškys.

Jam replikuodamas M. Pocius teigė, kad 2011 metais miesto architektas išsakė poziciją, kad kompleksas netilps prie parko.

„Kai atsiranda neribojamas apetitas, nuo pirminio 10 mln. litų baseino išaugo į statinį 3,7 ha ploto su geoterminiais šildymais, ledo arena. Pasimatuokime, kiek galime įgyvendinti“, – kontrargumentavo J. Ruškys.

A. Mockus ir P. Gražulis pasisakė už vietą Dariaus ir Girėno gatvėje.

Rajonas augantis, yra trys etapai, per juos buvo galima pastatyti, norėjome, kad būtų šiek tiek išskirtinis, kad būtų ledo arena, nes jų yra mažai“, – sakė P. Gražulis, primindamas, kad dauguma gyventojų pasisakė už vietą Dariaus ir Girėno gatvėje, o politikai turi tarnauti žmonėms ir paisyti jų nuomonės.

Administracijos direktorius replikuodamas priminė, kad apklausoje gyveno tik 3 proc. rinkėjų, o tai, anot jo, reiškia, kad 97 proc. gyventojų nesvarbu, kur bus šis daugiafunkcis centras, o jo siekis tiesiog, kad objektas išvis atsirastų.

P. Gražulis papriekaištavo, kad valdžia prarado mažiausiai 5 mln. eurų, kuriuos šiemet dalino Vyriausybė objektams, kurie turi statybos leidimą.

„Projekto rangovas buvo perkamas praeitos kadencijos ir nesugebėjo nupirkti dėl nekokybiško projekto“, – atsakė A. Bogdanovas.

J. Ruškys pridūrė, kad ledo arena buvo susieta su baseino šildymo sistemomis, todėl esą nebuvo galima fiziškai pastatyti objekto etapais.

Visą vaido įrašą rasite ČIA.

Atsakymai į kai kuriuos gyventojų klausimus.

Už kiek kadencijų Seime pasisako?

A. Bogdanovas: neriboti skaičiaus

P. Gražulis: neriboti skaičiaus

G. Kniukšta: 2

A. Mockus: neriboti, ne daugiau 2 iš eilės

R. Petrauskienė: neriboti skaičiaus

M. Pocius: 2

J. Ruškys: 2

A. Valys: 2–3 kadencijos

Ar pritaria marihuanos dekriminalizavimui?

A. Bogdanovas: neatsakė

P. Gražulis: ne

G. Kniukšta: neatsakė

A. Mockus: ne

R. Petrauskienė: per griežtos bausmės

M. Pocius: administracinis pažeidimas, bet ne baudžiamoji

J. Ruškys: taip, nebaudžiamoji atsakomybė už jos turėjimą

A. Valys: ne

Ar pritaria vienos lyties asmenų santuokoms?

A. Bogdanovas: partnerystei taip, santuokai ne

P. Gražulis: ne

G. Kniukšta: ne

A. Mockus: ne

R. Petrauskienė: partnerystei taip, santuokai ne

M. Pocius: partnerystei taip, santuokai ne

J. Ruškys: partnerystei taip, santuokai ne

A. Valys: ne

Kokiame Seimo komitete save matytų?

A. Bogdanovas: Valstybės valdymo ir savivaldybių

P. Gražulis: Biudžeto ir finansų

G. Kniukšta: Kaimo reikalų arba Aplinkos apsaugos

A. Mockus: Aplinko apsaugos

R. Petrauskienė: Valstybės valdymo ir savivaldybių

M. Pocius: Biudžeto ir finansų

J. Ruškys: Vietos ūkio

A. Valys: Nacionalinio saugumo ir gynybos

Debatų akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: