Vienas didesnių galvos skausmų vairuotojams – atėjus prie automobilio, palikto daugiabučio kieme arba prekybos centro aikštelėje, rasti ant jo šono durelėmis paliktą žymę. Kartais tokia žymė lengvai nuvaloma, o kartais prireikia ir automobilio remonto. Draudikai neslepia – pasitaiko ir tūkstantinių žalų atvejų.

Kaip „Delfi“ pasakojo Marekas Ernestas Goliančikas, draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, automobilių stovėjimo aikštelėse įvyksta daug smulkių eismo įvykių. Ir dažniausiai jų gausą lemia ne tik vairuotojų įgūdžiai, bet ir tai, ar stovėjimo aikštelė patogiai įrengta, ar yra infrastruktūros žymėjimai, kelių atitvarai ir panašiai.

„Dažnai namų kiemuose išvis nėra žymėjimų, nurodančių kurioje vietoje galima pastatyti automobilį, o tarpai tarp pastatytų automobilių neretai būna tokie siauri, kad keleivis ar vairuotojas net neturi galimybės įlipti ar išlipti“, – kalbėjo M. E. Goliančikas, pabrėžęs, kad nestinga įvykių, kai vairuotojas ar keleivis, atidarydamas automobilio dureles, apgadina šalia stovinčią transporto priemonę.

Specialistas skaičiuoja, kad eismo įvykiai stovėjimo aikštelėse sudaro iki 10 proc. visų eismo įvykių, o trečdalis jų susiję su būtent sėdimu į automobilį arba lipimu iš jo.

Žalos – pačios įvairiausios

Pasakyti tiksliai, kiek atsieina tokio trinktelėjimo ar brūkštelėjimo durelėmis žala, M. E. Gončialikas negalėjo.

Anot jo, nuostoliai prasideda nuo 50 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai teko užfiksuoti ir tūkstantines žalas.

„Jei vairuotojai susipildo eismo įvykio deklaraciją, tokie įvykiai yra draudžiamieji ir žala nukentėjusiam yra atlyginama pagal kaltininko privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą“, – nurodė pašnekovas, pridūręs, kad toli gražu ne visais atvejais taip nutinka.

Tuo atveju, jeigu kaltininkas pasišalina, rasti jį ir išsireikalauti nuostolių atlyginimo, yra beveik neįmanoma. Retais atvejais, pasakojo žinovas, būna kviečiami Kelių policijos pareigūnai, kurie pareikalauja iš stovėjimo aikštelės apsaugos darbuotojų vaizdo įrašų ir tuomet kaltininkas surandamas.

„Geriausias būdas tokiu atveju saugoti savo turtą – „Kasko“ draudimas“, – neslėpė pašnekovas.

Aikštelės – tarp nuostolingiausių

Pašnekovas priminė, kad Estijoje buvo daromas tyrimas ir nagrinėjami eismo įvykiai pagal geografinę žymą. Šitaip buvo nustatytos avaringiausios sankryžos, o taip pat ir apskaičiuota, kad kai kurios prekybos centrų aikštelės draudikams per kelerius metus atlyginant žalas kainavo net 600 tūkst. eurų.

„Deja, Lietuvoje mes tokių skaičių nerenkame, bet kad tokių nuostolingų aikštelių Lietuvoje mes turime ne vieną – faktas“, – tikino pašnekovas.