Po pirmojo rinkimų turo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) susižėrė bemaž ketvirtadalį rinkėjų simpatijų. Šis rezultatas garantuoja 23 iš 141 mandato Seime. Antri – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 16 mandatų. Į Seimą patenka dvi liberalios partijos, Darbo partija ir socialdemokratai.

Daugiamandatėje apygardoje iš viso 6 partijos perlipo 5 procentų balsų kartelę, rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Tad pusė Seimo – 70 mandatų – kitoje kadencijoje atrodys taip: 23 konservatoriai, 16 valstiečių, 9 „darbiečiai“, 8 socialdemokratai, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio.

Kita pusė Seimo paaiškės po rinkimų rezultatų vienmandatėse, čia į antrą turą pirmaudami išėjo 36 konservatoriai.

9 valandą ryto dar nebuvo suskaičiuoti tik 1 apylinkės duomenys iš 1989. Nebeliko intrigos ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – iki 5 procentų kartelės trūko maždaug dešimtosios procento dalies. Šiuo metu partija yra surinkusi 4,82 proc. rinkėjų balsų.

Daugiausia pirmumo balsų, per 110 tūkstančių, TS-LKD tarpe surinko Ingrida Šimonytė, ji partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį aplenkė kone dvigubai. Partija iš viso surinko 24,43 proc. balsų.

LVŽS lyderių trejetas po reitingavimo liko nepakitęs: Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, ir Aurelijus Veryga. Partija iš viso surinko 17,76 proc. rinkėjų balsų.

Apylygiai Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos rezultatai: atitinkamai 9,63 ir 9,35 procento. Laisvės partijai teko 8,71 proc. balsų, Liberalų sąjūdžiui – 6,74 proc., 5.45 val. skelbė VRK. Iš karto už 5 proc. ribos rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija su 4,82 proc. balsų. Už jų – Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,18 proc.), Centro partija-tautininkai (2,29 proc.), Nacionalinis susivienijimas (2.13 proc.).