Vyriausybės įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei penkios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria bazinės pareiginės algos dydis visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams didinamas iki 177 eurų, o sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

„Derybos dėl geresnių darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams vyksta jau treti metai ir kiekvienąkart gebame pasiekti konstruktyvų rezultatą, nors derėtis tenka kietai. Iš vienos pusės daug kalbame apie darbo užmokestį, bet svarbi ir kita derybų dalis – papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams. Sudarydami sąlygas profesinių sąjungų nariams pasinaudoti papildomais sutarties pliusais skatiname visus viešojo sektoriaus darbuotojus burtis ir atstovauti savo interesams. Vyriausybė, kaip darbdavė, šiuo sprendimu apsunkina sau derybas ateityje, tačiau tai sustiprina darbuotojus ir sutvirtina socialinį dialogą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Galime tik pasidžiaugti, kad abipusio supratimo ieškojimas ir kokybiškas bendradarbiavimas jau trečius metus sėkmingai vainikuoja Vyriausybės programoje numatytą įsipareigojimą sustiprinti socialinį dialogą ir paskatina aktyvesnį kolektyvinių sutarčių sudarymą atskirų šakų (sektorių) ir įmonių lygiu“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Bazinis pareiginės algos dydis

Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais kilstelti iki 177 eurų. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Toks bazinės pareiginės algos dydis suplanuotas ir Seimui teikiamame valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nurodoma, kad Finansų ministerijai gruodžio mėnesį pateikus naujausią ekonominės raidos scenarijų prie pareiginės algos bazinio dydžio klausimo gali būti grįžtama – tai yra jis galėtų būti didinamas, jeigu ekonominė situacija atrodytų palanki.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.

Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams

Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2021 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS. Profesinių sąjungų nariai kitąmet galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų, net jeigu darbuotojui pagal jo profesiją priklauso teisė į pailgintas atostogas, kaip kad mokytojams ar kai kuriems socialinių paslaugų srities darbuotojams.

Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2021 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per metus, jos negali būti kaupiamos.

Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai 2021 metais dirbtam laikotarpiui.

ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.

Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Norint pasinaudoti šią galimybe darbdaviui reiktų pristatyti pažymą apie mokymąsi.

PAPILDOMOS DIENOS SVEIKATAI. Profesinių sąjungų nariai taip pat galės kitąmet panaudoti iki 5 darbo dienų sveikatos gerinimui už šias dienas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Tiesa, šiuo papildomu sutarties pliusu negalės džiaugtis tie darbuotojai, kurie naudosis palankesnėmis sąlygomis mokymuisi.

Papildomos Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos paliestų apie 34,5 tūkst. profesinių sąjungų narių.