Finansų ministras Vilius Šapoka parlamentui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį.

Kaip pažymėjo ministras, kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje.

„Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą“, – pabrėžė V. Šapoka.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad situacija labai neapibrėžta, todėl turime tikrai būti ypač atsargūs.

„Ne tik turime vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau iš esmės šaldyti visų kitų išlaidų augimą. Tik tokiu atveju mes galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų“, – tvirtino ministras, pridurdamas, kad šiame projekte numatytas skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimas.

2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos

Numatoma, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 m.

2021 m. biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų (45,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba 31,2 proc. visų pajamų (be ES).

2021 m. valstybės biudžeto projekte prognozuojamos pajamos iš akcizų sudaro 1,573 mlrd. eurų (17,3 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).

Iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų pajamų arba 8,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).

Prognozuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 m. 2021-aisiais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet.

Ekonomikai ir socialinei apsaugai – didžiausias biudžeto augimas

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir „Sodros“ biudžetą) – 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų.

Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3,578 mlrd. eurų. Lyginant su 2020 m., tai net 1,053 mlrd. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 m. patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau nei 2020 m.) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 m.). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 m.), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 m.).

Planuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Dėmesys pažeidžiamiausiems

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Investicijos

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Pasak finansų ministro, didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, jog sudarys Europos Sąjungos lėšos, 29 mln. – eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos

Palyginti su 2020 m., artėjančiais metais numatoma, kad savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. eurų (8,4 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 24 d., antrojo svarstymo – gruodžio 17 d.