Lietuvoje jau beveik savaitę galioja visuotinis karantinas, o per pirmas 11 lapkričio dienų fiksuojamos net 78 mirtys nuo šio koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį laidoje „Delfi Diena“ teigė, kad kitos savaitės pradžioje bus sprendžiama, kokių tolesnių veiksmų imtis valdant pandemiją.

Vardija galimas priemones

Europos šalys, jau panirusios į karantiną, skelbia ir komendanto valandas, apribodami piliečių galimybę judėti iš namų.

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, apie tokį sprendimą kalbėti dar per anksti. Kol kas planuojama įvertinti dabartinio karantino rezultatus ir pagal juos inicijuoti pokyčius.

„Pirmiausia mes turėtume pamatyti, kaip sekasi su karantino priemonėmis, kurios jau yra įvestos. Deja, užtrunka mažiausiai savaitę, kol galime pamatyti efektus, kuriuos duoda ar neduoda karantino priemonės. Optimistiniu variantu, gal rytoj matysime tam tikras tendencijas, jei ne, greičiausiai, kad pirmadienį galėsime spręsti, kaip sekasi su situacijos stabilizacija. Ir tada galėsime spręsti – teikti siūlymus Vyriausybei – ar reikia griežtinti priemones ir įvesti naujas. O jei situacija stabilizuojasi, tai tikėtina, kad gal to ir užteks, kas dabar yra įvesta“, – aiškino A. Veryga.

Ministras laidoje aiškino, kad karantino sąlygų nepakanka paskelbti komendanto valandą šalyje. Anot pašnekovo, yra eilė kitų priemonių, kurias galima taikyti iki šios. Tad apie komendanto valandą kalbėti dar tikrai per anksti.

„Komendanto valanda nelabai gali būti įvesta, nes tam, kad ją galėtume skelbti reikia nepaprastosios padėties. (...) Juolab, kad ir iki komendanto valandų yra santykinai daug priemonių, kurias dar galima taikyti, kurias taikė kitos šalys. Tai galėtų būti ir nebūtinų prekybos vietų stabdymas, viso ugdymo proceso perkėlimas į nuotolinį“, – laidoje galimus sprendimus ketvirtadienį vardijo A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad jau dabar yra galvojama apie atidesnį žmonių srautų reguliavimą prekybos centruose.

„Yra nustatyti reikalavimai, ten yra įvardinti ir kvadratinių metrų plotas, tenkantis vienam lankytojui“, – priminė ministras.

Jis ir gyventojus ragino vadovautis prekybos centrų pasitelktomis priemonėmis.

Kodėl masažai uždrausti, o kosmetologijos kabinetai veikia?

Visuotinio karantino Lietuvoje metu masažo salonams nurodyta užsidaryti, bet veiklą tęsti gali kosmetologijos kabinetai.

A. Veryga bandė paaiškinti, kodėl šios iš pirmos pažiūros gana panašios priemonės yra skirtingos.

„Galima būtų, matyt, viską uždrausti. Kadangi lieka tam tikros paslaugos, žmonės iš skirtingų verslų ieško teisingumo – kodėl vieniems galima, kodėl kitiems ne. Nesu labai didelis infekcijų kontrolės ekspertas, tokios buvo rekomendacijos, tiek medikų, apsispręsta dėl tokių ribojimų. Vykdant kosmetologines paslaugas galima ir pirštines dėvėti, atliekant masažą – tai yra pakankamai intensyvus darbas. Matyt, kad su pirštinėmis būtų sudėtinga tai realizuoti. Galbūt taip būtų galima aiškinti. Bet iš principo, kuo mažiau įvairiausių veikų yra daroma, tuo geriau, tuo labiau mažinamas infekcijos plitimas“, – tikino jis.

Duomenis sinchronizuoja

Šią savaitę buvo kiek sutrikusi statistinės informacijos pateikimo apie koronaviruso tvarka, skirtingose duomenų bazėse buvo pateikiami skirtingi duomenys.

Ministras A. Veryga teigė, kad abiejų, duomenis apie sergamumą koronavirusu skelbiančios institucijos juos pateiktų 13 valandą.

„Kiekviena duomenų bazė turi savo kažkokį tikslą. Viena bazė gal leidžia kažkokius vizualinius sprendimus lengviau, paprasčiau įgyvendinti, uždėti juos ant žemėlapio. Nėra blogai, jei yra kelios vietos, kur informacija skelbiama. Problema tik ta, kad jei ta informacija nėra sinchronizuojama. Jeigu kažkur paskelbiami dar galutinai jų nepatvirtinus. Jau prieš porą dieną kalbėjome su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), kad reikia sinchronizuoti tą duomenų skelbimą – vienu metu viešoje erdvėje jie atsirastų. Tada neaiškumų nekiltų“, – laidoje „Delfi Diena“ sakė ministras A. Veryga.

Paaiškino, kodėl statistika skiriasi

Statistikos departamento atstovė Jana Vanagė laidoje „Delfi Diena“ sakė, kad Statistikos departamento ir NVSC duomenys skiriasi dėl to, kad jie yra pateikiami skirtingu dienos laiku.

„Skaičiai truputį gali skirtis nuo NVSC vien dėl to, kad juos skelbiame skirtingu laiku. Statistikoje stengiamės nustatyti tam tikras valandas ir visą laiką to laikytis, nes duomenys ateina iš to pačio šaltinio, bet mes duomenis buvome nusprendę, kad rodome iš pačio ryto kiek po septintos valandos, kad žmonės galėtų pamatyti naujus duomenis, kaip visa statistika atrodė. Duomenis atnaujiname 11.30 val., kai jau būna daugiau suvesta patikslinimų. Kaip iš praktikos mačiau, NVSC ne visada skelbia tuo pačiu laiku ir ne visada laikosi to pačio laiko, todėl mes nusprendėme padaryti statistiką būtent tokią. Taip pat gavome klausimus iš savivaldybių, todėl buvo parengta būtent tokia metodika“, – sako specialistė.

„Statistikos departamentas anksčiau negalėjo skelbti koronaviruso skaičių, nes jie iki mūsų neateidavo, bet neseniai įsigijome platformą, žinoma, duomenys yra nuasmeninti. Taigi dėl to mes irgi pradėjome skelbti duomenis. Iš tikrųjų, pamatėme, kad tas poreikis yra iš visuomenės“, – pridūrė J. Vanagė.

Anot specialistės, buvo nuspręsta ne vis atnaujinti informaciją, bet ją sistemingai skelbti vieną arba du kartus per dieną.

„Tokia informacija, kuri yra skelbiama vieną ar du kartus per dieną, vis tiek yra stabilesnė, negu atnaujinta. Todėl buvo nuspręsta dėl tikslumo informaciją skelbti ne taip dažnai per dieną“, – tikino pašnekovė.