Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 1 427 kartus atliko gelbėjimo darbus autoavarijų metu. Jie iš sudaužytų automobilių išlaisvino 139 žmones ir ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus. Ką daryti patekus į eismo įvykį ir kaip išsigelbėti, kol atvyks pagalba, pataria Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistai.

Dažniausiai, įvykus autoavarijai, transporto priemonėse suveikia aktyvios saugos sistemos – saugos diržai, oro pagalvės, kurios apsaugo žmogų nuo smūgių arba sumažina jų poveikį, todėl gali būti sunkiau išsilaisvinti.

Jeigu neįmanoma atsegti saugos diržo, jį reikėtų nupjauti. Tam rekomenduojama turėti saugos diržų pjovimo įtaisą, tačiau galima pasinaudoti ir peiliu ar žirklėmis. Neturint šių priemonių, reikėtų ieškoti kitų daiktų ar stiklo šukių (šoniniai transporto priemonių stiklai dažniausiai būna grūdinti, todėl pjovimui netiks).

Po avarijos transporto priemonės kėbulas gali būti deformuotas, todėl atidaryti duris ir išlipti gali būti sudėtinga. Tokiu atveju reikėtų evakuotis per langus ar stoglangį. Jeigu jie avarijos metu nesudužo, juos reikėtų išdaužti. Tam puikiai tinka langų daužtukas, kuris būna integruotas kartu su diržų pjovimo įtaisu. Jeigu jo neturite, naudokite automobilyje esančias priemones, pavyzdžiui, sėdynių galvos atramas.

Daužiant langą reikėtų užsimerkti ir pasukti galvą taip, kad stiklo šukės nepataikytų į akis. Išdaužti langus su ranka ar koja yra sunku ir ne kiekvienam pavyks tai padaryti. Jeigu esate prispaustas, galima pamėginti pareguliuoti sėdynės padėtį, kad susikurtumėte sau daugiau erdvės.

Jeigu pavyko išlipti iš transporto priemonės, reikėtų pasirūpinti ir kitais nukentėjusiais asmenimis, ypač vaikais, tačiau būtina įvertinti jų sužalojimų pobūdį, kad savo veiksmais nepadarytumėte dar didesnės žalos jų gyvybei ar sveikatai.

Jeigu nukentėjusieji yra be gyvybės ženklų, rekomenduojama iškelti juos iš automobilio ir pradėti jų gaivinimą. Kilus didesniam pavojui jų gyvybei ir sveikatai dėl gaisro, sprogimo, skendimo, cheminių medžiagų ir kt., būtina juos kuo greičiau ištraukti iš automobilio.

Jeigu pavojus negresia ir neįmanoma nukentėjusiojo ištraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama likti prie jo ir jį kalbinti.

Kasmet po keletą kartų ugniagesiams tenka traukti ir į vandens telkinius įvažiavusius automobilius. Taip atsitikus reikėtų stengtis atsisegti saugos diržus, išsilaisvinti ir palikti transporto priemonę. Tačiau dėl slėgio skirtumo automobilio išorėje ir viduje gali būti sudėtinga atidaryti duris. Jei vanduo nepasiekė lango, galima jį išdaužti ir evakuotis per jį.

Automobiliui visiškai panirus į vandenį, jo salonas taip pat prisipildys vandens. Automobiliui nugrimzdus ant dugno, slėgis automobilio išorėje ir viduje pasidarys vienodas ir atsiras galimybė atidaryti duris ir evakuotis, tačiau šis procesas gali užtrukti ir sumažinti žmogaus išsigelbėjimo galimybes.

Jeigu taip atsitiktų, automobilio salono viršuje (priklausomai nuo automobilio padėties vandenyje) bus susidariusi oro kišenė, kurioje bus galima kvėpuoti, kol jus suras gelbėtojai.