Naujienų portalas mano-gargzdai.lt tęsia projekto „Kaip tapti...“ publikacijų ciklą, kuris rengiamas bendradarbiaujant su Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ugdymo karjerai konsultante Barbora Dotiene. Straipsnių ciklu siekiame pristatyti gimnazijos absolventus, kurie dirba įdomius, neįprastus darbus ir kaip jie tapo tuo, kuo šiandien yra.
Šį kartą parengėme publikaciją apie aktyvią gimnazijos absolventę, lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vieną įkūrėjų, vadovę Rimantę Daugėlaitę-Cegelskienę.
„Vaivorykštėje“ kuriamas draugiškas ryšys
Rimantė, kartu su dviem jaunesnėmis seserimis – Valdone ir Algimante – augusi darnioje, tikinčioje šeimoje, apsupta meilės ir tvirtų tradicijų, jau nuo 2007 m. gyvena sostinėje. Į gimtuosius Gargždus, aplankyti tėvų su šeima grįžta bent kartą per mėnesį, o vasaromis – ir dažniau bei ilgesniam laikui, ne tik savaitgaliams.
Paklausta, kokie prisiminimai likę iš mokyklos laikų, pašnekovė teigia, kad gan pozityvūs ir šviesūs: „Labai džiaugiuosi, kad mokyklą baigiau būtent Gargžduose, kur miestas palyginus nedidelis ir tai leidžia mokykloje kurti kur kas tvirtesnį bendruomeniškumo jausmą, mano laiku, mokiniai buvo tikrai kūrybiški, nekonfliktiški.“
Rimantė sako, kad „Vaivorykštėje“ buvo apsupta nuostabių, mokinius palaikančių pedagogų – nuolat buvo kuriamas žmogiškas, draugiškas ryšys.
„Gimnazija, kai mokiausi joje, buvo labai kūrybiška mokykla, nuolat vykdavo daug įdomių renginių, projektų, administracija visad labai atvirai ir pozityviai žvelgdavo į mokinių iniciatyvas. Vienas tokių pavyzdžių – gimnazija sutiko būti mano ir draugės Lauros Žiliūtės inicijuoto projekto „Atmerk akis. Kino teatras po atviru dangumi“ organizuojanti ir administruojanti įstaiga, o tai leido mums pretenduoti į ES programos finansavimą, skirtą remti jaunimo kultūros ir socialinius projektus Lietuvos regionuose, – prisimena pokalbininkė. – Dabar, kai pagalvoju, juk sutikti su mokinės iniciatyva ir prisiimti tokią finansinę naštą ir atsakomybę – didžiulis dalykas. O štai mano mokykla pasitikėjo ir leido mums, jauniems žmonėms, skleistis, eksperimentuoti, praktikuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.“
Rimantė prisimena mokykloje mėgusi lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos pamokas ir teigia, kad tuomet mokėsi labai daug: „Tas noras mokytis yra išlikęs iki pat šių dienų. Atrodo, vis negana, vis norisi temptis ir mokytis kažką naujo.“
Šiuo metu Rimantė ne tik vadovauja savo įkurtai įmonei, bet dalyvauja ir įvairiuose projektuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Aktyvi – nuo mokyklos laikų
Šiuo metu Rimantė ne tik vadovauja savo įkurtai įmonei, bet dalyvauja ir įvairiuose projektuose. Aktyvi ji buvo ir mokydamasi mokykloje – be kitų veiklų, lankė chorą, dalyvavo Klaipėdos rajono lengvosios atletikos varžybose, Gargždų muzikos mokykloje baigė dramos specialybę.
„Mano nuostabi dramos mokytoja Laima ruošė mane rajono ir nacionaliniams skaitovų konkursams, jaučiausi labai mylima ir vertinama. Tai irgi, manau, padėjo svarbius mano asmenybės pamatus – įgijau drąsos ir užtikrintumo kalbėti viešai, reikšti savo mintis, kūrybiškumo, atvirumo“, – sako Rimantė.
Būdama gimnaziste, ji lankė ir jaunųjų žurnalistų būrelį pas Zofiją Vaitkuvienę. Kas, kaip pati pripažįsta, stipriai prisidėjo prie gebėjimų kurti tekstus: „Iki pat dabar labai mėgstu rašyti pranešimus spaudai, filmų programų aprašymus ir pan. Rašydavau kartais ir tekstus į „Bangos“ laikraščio „Jaunimo pastogę“.“
Pokalbininkė atvirauja, kad taip pat aktyviai dalyvaudavo mokyklos prezidentūros veikloje, vesdavo kone kiekvieną gimnazijos renginį, prisidėdavo prie jų organizavimo.
Dešimtoje klasėje Rimantė rajono mokinių buvo išrinkta atstove į mokinių parlamentą – teko dalyvauti jo sesijose, įvairiuose renginiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
„Stengdavausi grįžusi po parlamento darbinių sesijų parašyti trumpą apžvalgą į „Jaunimo pastogę“, – prisimena moteris.
Pasiteiravus, ar mokykloje turėjo autoritetingų mokytojų, Rimantė išskiria savo pirmąją ir auklėtojas: „Vida Ratkuvienė – didelę širdį turinti mokytoja, kuri motiniškai mus mažuliukus ne tik mokė, bet perteikė empatijos jausmą, visa klasė buvome tarsi glaudi ir darni bendruomenė. Taip pat mano auklėtojos – iki 8-os klasės – Zofija Vaitkuvienė, nuo 8-os klasės – Dalia Žurkauskienė. Nuostabios moterys, tiek savo dalyko – lietuvių kalbos – ekspertės, tiek ir žmogiškųjų santykių mokytojos.“
Rimantė veda mokymus. Asmeninio archyvo nuotr.
Studijų pasirinkimas – gan ekspromtinis
Baigusi „Vaivorykštę“ Rimantė įstojo į Lietuvos muzikos, teatro ir kino akademiją Vilniuje. Apie leidybos studijas svarsčiusi mergina į stojamuosius LMTA kino vadybos specialybės egzaminus nuėjo netikėtai – draugė ruošėsi ten pat stoti į teatro vadybos studijas.
„Tai nebuvo tos studijos, kurioms tikslingai ruošiausi paskutinius mokyklos metus, turiu pripažinti, kad pasirinkimas buvo gan ekspromtinis, tačiau pavykęs. Stojamieji, susidedantys iš praktinės projekto rašymo dalies ir pokalbio su komisija, pavyko puikiai, gavau aukščiausius įvertinimus ir nusprendžiau, kad čia mano vieta“, – sako pašnekovė, pridūrusi, kad pasirinkimą dalinai lėmė ir užklasinė veikla – minėtas projektas „Atmerk akis. Kino teatras po atviru dangumi“.
„Projektas vyko 2005 m. vasarą – kartu su drauge Laura subūrėme bendraminčių komandą, su kuria surengėme 5 filmų peržiūras po atviru dangumi skirtingose Gargždų miesto erdvėse („Maximos“ stovėjimo aikštelėje, miesto parke, kiemelyje prie vaikų bibliotekos, t.t.). Šis projektas mane iš arčiau supažindino tiek su kino menu, tiek su projekto valdymu/organizavimu. Tai, manau, lėmė ir mano sėkmę LMTA stojamuosiuose“ – atvirauja pokalbininkė.
Po pirmų studijų metų LMTA, Rimantė nusprendė studijuoti ir kitą specialybę – Politikos mokslų bakalaurą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
„Kadangi studijų turinys LMTA nebuvo labai kokybiškas, o aš buvau pripratusi mokytis daug ir intensyviai, todėl nusprendžiau „nešvaistyti“ laiko ir dar imtis antro bakalauro tuo pačiu metu. Ir turiu pripažinti, kad studijos VU TSMPI mane labai tenkino, kokybė – aukščiausio lygio, dėstytojai absoliučiai savo specialybės žinovai, ekspertai“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pasidomėjus, kas labiausiai įsiminė iš studijų metų, Rimantė mini kūrybiškus, atvirus, empatiškus grupės draugus: „Buvome labai stiprus kursas – vienas kitam labai padedantys, nekonkuruojantys, kartu kuriantys. Daug laiko leisdavome kartu ne tik paskaitų metu, bet ir po jų. Taip pat studijų metu kasmet mes, kaip jaunieji prodiuseriai studentai, turėjome įgyvendinti trumpametražio filmo projektą kartu su tuo metu studijuojančiais režisieriais, operatoriais, garso režisieriais. Tai buvo labai gera praktinė profesinė mokykla.“
Įkūrė agentūrą
Rimantė kartu su kolege, prodiusere Marija Razgute 2012 m. įkūrė agentūrą „Lithuanian Shorts“ – idėja kilo iš Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio organizavimo patirties.
„Pamatėme, kad lietuvių filmų kūrėjams labai trūksta juos palaikančios organizacijos, kuri rūpintųsi jų pagamintais filmais, pristatytų užsienyje, kalbėtų apie juos ir padėtų išeiti į „pasaulį“, – agentūros įkūrimo tikslus pristatė vadovė. – Sunkiausia, ko gero, buvo pristatyti save tarptautinei industrijai kaip naują žaidėją ir pelnyti pasitikėjimą bei norą bendradarbiauti. Dabar tokių problemų nebėra.“
„Lithuanian Shorts“ yra multifunkcinė organizacija, be to, kad jos pagrindinė misija yra pasirūpinti lietuviškų trumpametražių filmų sklaida, jų matomumu tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, agentūra rengia ir kino industrijai skirtus tarptautinius renginius.
„Lithuanian Shorts“ organizuoja ir Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį, kuris, pasak Rimantės, 2021 m. sausį vyks 14-ąją kartą, tik dėl susiklosčiusių aplinkybių – pirmą kartą tik virtualiai.
Šiais metais agentūra pradėjo ir naują, kaip Rimantė sako, jos svajonių projektą – „Trumpas kinas“, kurio tikslas yra reguliariai pristatyti trumpametražių filmų programas kino teatrų repertuaruose.
„Ilgą laiką Lietuvos kino teatruose buvo įprasta žiūrėti tik ilgametražius filmus (tik kino festivalių metu galima išvysti ir trumpametražių filmų programų), tačiau norisi taikyti Prancūzijos, Vokietijos kino žiūrėjimo tradicijas ir kino teatruose žiūrovams pasiūlyti ir trumpametražių filmų programų. Todėl mūsų agentūra šiais metais parengė dvi lietuviškų trumpametražių filmų programas, kurias rodė du mėnesius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio kino teatruose. Turime planų daugiau trumpametražių filmų rodyti ir per LRT televiziją“, – projektą pristatė pašnekovė, pridūrusi, kad be šio savo „širdies projekto“, džiaugiasi ir kitais – augančiu „Baltic Pitching Forum“, mentorystės bei rezidencijos programomis.
„Motyvuoja tai, kad dirbu labai kolegiškoje aplinkoje“,– sako Rimantė. M. Mikulėno nuotr.
Darbe – jokios monotonijos
Paklausta, ar mėgsta savo darbą, Rimantė ryžtingai sako, kad taip: „Darbas yra labai dinamiškas, tai iš tiesų veda į priekį, nes nėra monotonijos, kiekvienais metais net ir darant tą patį renginį/projektą, niekada nežinai, kokie iššūkiai laukia, su kokiais žmonėmis, situacijomis susidursi. Motyvuoja tai, kad dirbu labai kolegiškoje aplinkoje, trumpametražių filmų bendruomenė labai sava, visi atviri ir paslaugūs, palaikome labai tvirtus santykius su skandinavų trumpametražių filmų festivaliais ir institucijomis, kartu rengiame bendrus projektus, daug konsultuojamės, dalinamės filmų rekomendacijomis ir filmų programomis.“
Paprašyta apibūdinti savo darbo dieną, kaip pagrindą agentūros įkūrėja įvardija el. laiškų rašymą bei šiuo metu itin populiarius „Zoom“ skambučius.
„Tenka ruošti filmų programas įvairiems privatiems ir viešiems renginiams, tai reiškia reikia sudaryti filmų programų pasiūlymus, parinkti filmus iš mūsų turimo lietuviškų trumpametražių filmų katalogo, suderinti finansines, teisines, technines sąlygas su organizatoriais. Šiuo metu intensyviai ruošiamės festivaliui, tad labai daug organizacinio, komandos valdymo darbo“, – pasakoja pašnekovė.
Trumpametražiai filmai – vis populiaresni
Anot Rimantės, trumpametražių filmų žanro patrauklumą ir populiarumą lėmė serialų kultūros bumas („Netflix“, „HBO“) – rodomos serijos, tarsi atskiri trumpametražiai filmai. Kita priežastis – greitas žmonių gyvenimo tempas: norisi žiūrėti gerą, bet trumpą turinį.
„Manau, kad trumpametražiai filmai yra be reikalo labai nuvertinti. Kalbėdami apie trumpametražį kiną, dažniausiai išgirstame, kad tai mėgėjiškas, studentiško kino žanras, pradedančiųjų kine žanras. Ypač tokioje regioninėje kino industrijoje, kaip mūsų, jis vertinamas kaip nevisavertis, skirtas tik jauniems kūrėjams, – sako agentūros vadovė. – Taigi trumpo metro filmų žiūrovų įpročiai irgi su tuo susiję – auditorija būna jauna tiek festivaliuose, tiek skirtingose kino programose. Nors, rengdami Vilniaus trumpųjų filmų festivalį, pastebime, kad auditorija darosi brandesnė, vyresnė, tai parodo, kad išlipame iš to įsivaizdavimo, kad trumpas filmas skirtas tik jauniems.“
Anot pašnekovės, agentūra visada atsispiria nuo tokių didžiųjų kino industrijų kaip Prancūzija, Vokietija, Suomija. Jos turi visai kitokias trumpų filmų žiūrėjimo tradicijas, tai vienareikšmiškai lemia žiūrovų amžių.
„Ten galima pastebėti, kiek daug trumpo metro yra įvairiose platformose. Nacionalinė televizija rodo trumpųjų filmų programas, kino teatrai kas savaitę, kas mėnesį turi trumpų filmų programas, VOD, skaitmeninių, internetinių platformų, kur galima žiūrėti trumpus filmus, jie nėra retenybė kaip Lietuvoje, – sako Rimantė. – Šiuolaikinio kino industrijoje matosi aiškiai, kad trumpus filmus kuria tikrai ne tik jauni režisieriai. Puikus pavyzdys yra mūsų festivalis. Šiais metais turėjome daugiau nei dvidešimt svečių, ir didžiajai daliai kino režisierių buvo per 30 metų. Tai parodo, kad ne tik studentai kuria juos. Yra daug režisierių, kurie grįžta prie trumpo žanro, pavyzdžiui, kuria trumpo ir ilgo metro pramaišiui. Tai yra labai dažna praktika.“
Pašnekovė sako, kas trumpas kinas žavus ir tuo, kad žaibiškai gali reaguoti į šiandienos aktualijas: „Jis tampa drąsesnis, kūrėjai žymiai drąsiau „kala“ apie politines, socialines temas, ir apie tai gali sukurti filmą per pakankamai trumpą laiką.“
Taip pat trumpas filmas yra labai kompleksinis ir lengvai pritaikomas įvairiems poreikiams.
„Mes jį galime rodyti ir kino festivalio rėmuose, galime rodyti kino teatrų repertuaruose, bet lygiai taip pat ir įvairiuose renginiuose, konferencijose, – išskirtinumą pabrėžia pokalbininkė. – Ir per 2019 metus mūsų lietuviškų trumpų filmų agentūra turėjo daugybę įvairių renginių ir užklausų iš įvairių partnerių parodyti trumpametražių filmų programas, lietuvių kino kūrėjų darbus. Pavyzdžiui, šių metų vasarį mes pristatėme lietuvių moterų kūrėjų trumpųjų filmų programą pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“, ir ji buvo palydėta diskusija apie smurtą šeimoje. Tai vienas gerųjų pavyzdžių, kaip trumpi filmai gali būti integruojami į įvairių renginių programas – kultūrines, socialines, ir aktualias įvairaus amžiaus žiūrovams.“
Metų kino moters titulas šiemet atiteko duetui – Rimantei ir Gabrielei Cegialytei. Asmeninio archyvo nuotr.
Metų kino moteris
Šių metų kovo mėnesį tryliktą kartą vyko renginių ciklas „Šeršėliafam“, skirtas pagerbti aktyviai kine ir jo sklaidoje dalyvaujančias moteris. Šiemet Metų kino moters prizas įteiktas duetui – Gabrielei Cegialytei ir Rimantei.
„Šis įvertinimas buvo labai netikėtas, nes juk įgyvendini projektus ne dėl titulų ar apdovanojimų, ir sąmoningai bei tikslingai to nesieki. Tačiau turiu pripažinti, kad šis apdovanojimas buvo labai malonus ir įprasminęs visus iki tol darytus darbus ir projektus, – atvirauja Rimantė. – Tai nuostabus įvertinimas, patvirtinantis, kad esu teisingame kelyje ir kad tos veiklos, kurias darome „Lithuanian Shorts“ agentūroje yra reikšmingos, pastebimos ir vertinamos. Man tai buvo ne tik mano kaip projektų vykdytojos įvertinimas, man tai buvo kur kas daugiau – kad per mūsų projektus vertinama trumpametražių filmų ir kūrėjų sklaida.“
Moterims padrąsinti – „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa
Dar viena Rimantės veiklų – programos „Lithuanian Shorts Mentorship“ įgyvendinimas. Tai vienintelė mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir televizijos industrijoje dirbančioms moterims. Šios programos metu atrinktoms dalyvėms suteikiama galimybė konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinsis savo žiniomis ir patirtimi, padės rasti atsakymus į kylančius klausimus bei tinkamai nukreips programos pradžioje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link.
Mentorystės tikslas – padėti moterims atrasti savo talentus, suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes bei ryžtingai tęsti savo karjerą kino ir televizijos srityse. Paraiškas mentorystės programai teikti kviečiamos skirtingų kino ir televizijos industrijos profesijų atstovės, kurios siekia pagilinti savo srities profesines žinias arba plėsti akiratį kitose kino/TV industrijos srityse, yra suinteresuotos mokytis iš patyrusio industrijos atstovo/-ės bei individualiai dirbti su paskirtu mentoriumi/-e.
„Šią programą pradėjome rengti 2019 m., šiemet buvo antrasis jos sezonas. Mintis rengti programą atsirado reaguojant į #MeToo skandalą ir diskusijas tiek Lietuvos kino industrijoje, tiek ir tarptautinėje arenoje, – teigia Rimantė. – Pamatėme, kaip svarbu kalbėti apie moterų padėtį kino ir televizijos srityje, kiek daug yra stereotipų ir lyčių nelygybės įvairiose profesinėse situacijose, projektuose. Todėl šia programa norime padrąsinti kine ir televizijoje dirbančias moteris imtis ryžtingų sprendimų keisti profesijos kryptį, įgyvendinti naujus projektus, pažinti kino profesijas iš arčiau.“
Rimantė atskleidžia, kad šią savaitę baigėsi antrasis „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezonas – buvo atrinka 13 dalyvių ir joms priskirta 13 kino industrijos profesionalų-mentorių. Sudarytos poros 8 mėnesius susitikdavo, dalyvės konsultuodavosi su mentoriais.
„Taip pat mūsų agentūra programos laikotarpiu rengė įvairius asmeninio tobulėjimo mokymus, susitikimus, filmų peržiūras. Matome, kad ši programa įgauna labai didelę prasmę ir reikšmę industrijoje, iš dalyvių sulaukiame labai daug pozityvių atsiliepimų, kad konsultacijų pagalba jos tikrai įgavo drąsos, kai kurios net pradėjo vystyti bendrus projektus su priskirtais mentoriais, kas yra visiškai nuostabu, ir rodo, kokią naudą teikia mentorystė“, – džiaugiasi programos sumanytoja.
„Lithuanian Shorts Mentorship“ tikslas – padėti moterims atrasti savo talentus, suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes bei ryžtingai tęsti savo karjerą kino ir televizijos srityse. Asmeninio archyvo nuotr.
Didelis autoritetas – tėvai
Pasiteiravus, kokios asmeninės savybės gyvenime padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų, Rimantė sako esanti ryžtinga, turinti lyderio savybių, nuolat ieškanti naujų projektų idėjų, „šalto proto“, nesustojanti mokytis ir atkleidžia, kad artimiausiu metu planuoja pradėti vokiečių kalbos kursus, o kitais metais – magistro studijas.
„Mano vyras kartais pajuokauja, kad esu konservatyvių pažiūrų žmogus, – šypsosi pašnekovė. – Ir taip dažnu atveju, manau, kad yra. Labai vertinu žodžio laikymąsi, punktualumą, nuoširdumą ir atvirą tarpusavio komunikavimą.“
Turinti projektų, komunikacijos valdymo, viešo kalbėjimo įgūdžių, moteris atvirauja, kad motinystė ją užgrūdino stresui: „Grįžusi į darbus po motinystės atostogų, jaučiu, kaip ramiau reaguoju į ekstremalias, kritines situacijas darbe.“
„Mano tėvai niekada manęs nespaudė ir nereikalavo pasirinkti vieną ar kitą profesijos kryptį. Jie leido man rinktis, visada labai palaikė ir ta pasirinkimo laisvė, manau, prisidėjo prie to, kad turiu stiprų atsakomybės jausmą –už savo veiksmus, pasirinkimus, kelią, – svarsto pokalbininkė. – Tėvai man yra labai didelis autoritetas, žinau, kad visada galiu į juos kreiptis patarimo ir padrąsinimo. Žiūrėdama į jų kelią pastebiu, kaip daug ką pasiimu ir taikau savo tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.“
Aktyvi, idėjų nestokojanti moteris sako, kad kiek laiko gali skirti laisvalaikiui, priklauso nuo darbų krūvio agentūroje: „Darbo dienomis tenka net ir grįžus namo ir užmigdžius vaikus, prisėsti prie darbų. Bet viskas dėl to, kad mūsų agentūros veikla turi tam tikrus, mūsų vadinamus, darbų sezonus – ruduo ir pusę žiemos labai intensyvu, pavasarį irgi, o vasarą – mažiau krūvio, todėl visą liepą paprastai atostogauju ir galiu skirti pakankamai laiko laisvalaikiui.“
Du vaikus – Elzę (4 m.) ir Joną (6 m.) auginanti Rimantė laisvą laiką mėgsta leisti su šeima – būti gamtoje, eiti į kultūrinius renginius. Prieš pirmąjį karantiną buvo pradėjusi lankyti badmintono pamokas.
Kaip ir visų ciklo „Kaip tapti...“ herojų, Rimantės klausėme, ką patartų savo kelio ieškančiam jaunimui – ji linki „būti atviriems, neprisirišti prie visuomenės nuostatų, įsiklausyti savo vidinio balso ir nebijoti klysti bei vis bandyti.“
Rimantė sako esanti ryžtinga, turinti lyderio savybių, nuolat ieškanti naujų projektų idėjų, „šalto proto“, nesustojanti mokytis. Asmeninio archyvo nuotr.
Pagrindiniai agentūros „Lithuanian Shorts“ projektai:
- Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“, rengiamas nuo 2013 m. Tai vienintelis tokio pobūdžio industrijos reginys Baltijos regione, skirtas išskirtinai tik vadybinių ir animacinių trumpametražių filmų projektų pristatymui. Į Vilnių suvažiuoja 12-os naujų trumpametražių filmų projektų režisieriai ir prodiuseriai ir jie tarptautinei kino ekspertų komisijai pristato savo idėjas. Oficialus projekto aprašymas: https://lithuanianshorts.com/projektai/baltic-pitching-forum/
- Kintuose vykstanti Baltijos šalių scenarijaus rašymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“. Tai 2019 m. atsiradusi iniciatyva, kuria siekiama stiprinti scenarijaus rašymo įgūdžius. Atrinkti trys dalyviai (po vieną iš kiekvienos Baltijos šalis) tris savaites praleidžia Kintuose - čia turi individualias konsultacijas su scenanarijaus ekspertu, konsultantu Wm Vanacker (Belgija), kuris yra ir Kanų kino festivalio trumpametražių filmų programos sudarytojas, ir rašo naujausio trumpametražio filmų scenarijų. Oficialus projekto aprašymas: https://lithuanianshorts.com/projektai/baltic-shorts-residency/
- tekste minima moterų mentorystės programa „Lithuanian Shorts Mentorship“.
-taip pat nuo praėjusių metų pradėjo atvirų pokalbių su lietuvių trumpametražio kino kūrėjais ciklą „Open talks“, juos transliuojame „15min“ portale, vėliau keliame kaip tinklalaides į Spotify.
-dar leidžiame naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogą kurį pristatome tarptautiniuose kino festivaliuose ir mugėse (Klermono-Ferano, Berlyno, Kanų), taip pat rengiame nacionalinį trumpametražių filmų stendą pagrindinėje tarptautinėje trumpųjų filmų mugėje - Klermono-Ferano festivalio metu vasario mėn. Daugiau oficialios informacijos: https://lithuanianshorts.com/projektai/
