Aplinkosaugos srityje, prasidėjus naujiems metams, įsigalios naujų pokyčių. Dalijamės aktualia teisine informacija, kokie pokyčiai mūsų laukia nuo kitų metų pradžios.

Didinami mokesčiai už aplinkos teršimą

Nuo sausio 1 d. įsigalioja mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Jais numatoma padidinti taikomus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas.

Įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių, iš mobiliųjų taršos šaltinių, teršimą gaminių atliekomis, pakuočių atliekomis ir sąvartyne šalinamomis atliekomis.

Įstatymo pakeitime taip pat išplėstas teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, sąrašas, nustatyta griežtesnė atsakomybė ir didesnis mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį nedeklaruotą (nuslėptą) teršalų kiekį.

Keičiasi ir privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis. Jis būtų skaičiuojamas taikant 2 proc. tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių.

Taip pat numatoma atsisakyti mokesčio lengvatų taikymo tam tikrose srityse už taršą iš mobilių taršos šaltinių, nes tai nesuderinama su ES teise ir nepagrįstai suteikiamos palankesnės sąlygos vieniems ūkio subjektams prieš kitus.

Įstatymo pasikeitime nurodyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija bus atsakinga už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, o už mokesčio sumokėjimo teisingumą – Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aplinkosaugos pareigūnai turės teisę tikrinti medžiotojų blaivumą

Nuo 2021 sausio 1 d. taip pat įsigalioja tesiės aktai numatantys, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs.

Taigi, aplinkosaugos pareigūno reikalavimu įtariamas asmuo – medžiotojas, transporto priemonės vairuotojas – privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Jeigu įtariamas neblaivumu medžiotojas per tikrinimą dėl savo būklės negali atlikti veiksmų, kad būtų išmatuotas alkoholio kiekis kraujyje, aplinkosaugininkas nustatyta tvarka kreipiasi į policijos įstaigą prašydami pristatyti medžiotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Kiekvienas tikrinimo atvejis, kai etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už nustatytą leidžiamą (0,41 promilės ar daugiau), surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir pažeidimą padaręs asmuo traukiamas atsakomybėn.

Nuo sausio 1-osios teršėjai turės atlyginti valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidas

2020 m. pradžioje Seimas pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo papildymui dėl valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidų atlyginimo.

Teršėjai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, privalės apmokėti valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidas, jeigu patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Aplinkosaugos pareigūnai galės laboratorinius tyrimus inicijuoti turėdami pagrįstos informacijos ar kilus įtarimams, kad aplinkos apsaugos normatyvai ar taršos kiekiai yra viršijami.

Siekiant didinti įmonių veiklos skaidrumą ir tinkamai informuoti visuomenę, visų ūkio subjektų aplinkos tyrimų duomenys turės tapti vieši.

2020-ieji departamento metai skaičiais (preliminariais duomenimis):

Bendras atliktų patikrinimų skaičių – 10 698 (planiniai 3 383, neplaniniai 7 315)

Administracinių nusižengimų registre užfiksuotas pažeidimų skaičius – 6 758

Juridiniams asmenims taikytų poveikio priemonių skaičių – 326

Bendras aplinkosauginių pažeidimų skaičius – 7 084

Bendras užregistruotų pranešimų skaičius – 20 839 (iš jų 10 314 pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus).            

Didžiausia skirta bauda – per 7,5 mln. eurų