Šiandien aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė, kuriose aplinkos sektoriaus srityse Lietuva vėluoja įgyvendinti europines direktyvas.

„Šie metai bus lemiami, kad spėtume ištaisyti iš ankstesnės valdžios paveldėtus neatliktus namų darbus ir kad Lietuvai netektų mokėti milijoninių baudų. Turime dirbti triguba sparta“, – sako ministras.

Vienas pagrindinių rūpesčių – vėluojama įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą. 2017 metais Europos Komisija įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi šios direktyvos reikalavimų net 54 aglomeracijose.

2020 m. liepos duomenimis, dar apie 38,5 tūkst. gyventojų tebėra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Pagal Valstybės kontrolės ataskaitą, tik 71 proc. komunalinių nuotekų išvaloma pagal ES reikalavimus. Daugiausia problemų kelia reikiamas nuotekų išvalymas Kėdainiuose.

Šiuo metu jau yra pradėti Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai. Jie turi būti užbaigti iki 2022 m. sausio 12 d.

Galutinis terminas Lietuvai, kad būtų įgyvendinti visi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai – iki 2023-ųjų.

Padėdama spręsti gyventojų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų problemą, Aplinkos ministerija savivaldybėms skyrė 2,35 mln. eurų dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir 3,5 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Dar bus suteikta dotacijų iš LAAIF lėšų - šiam tikslui numatyta skirti 1 mln. eurų.

Sankcijos gresia ir už netinkamai įgyvendinamą direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos – nepakankamai išplėtotas Bendrijos svarbos teritorijų tinklas „Natura 2000”. Laiku į nacionalinę teisę neperkeltos atliekų direktyvos ir pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos nuostatos.