Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje daugėja nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjusių, dažniausiai – šunų apkandžiotų asmenų. Pirmąjį šių metų ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi 989 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų.

2012 m. ir 2013 m. per tą patį laikotarpį į medikus kreipėsi atitinkamai 1085 ir 926 asmenys. Lyginant 2013 m. ir 2014 m. pirmąjį ketvirtį kreipimųsi skaičių, 2014 m. nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų buvo 6,8% daugiau nei 2013 metais. 2014 m. pirmąjį ketvirtį registruoti 783 asmenys virš 15 m. ir 206 asmenys iki 15 m., kurie nukentėjo nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų.

Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Šių metų pirmąjį ketvirtį nukentėjo 746 asmenys (2013 m. – 747, 2012 m. – 833). Per minimą laikotarpį šunys apkandžiojo 174 asmenis iki 15 m. ir 572 asmenis virš 15 metų. Pernai metų pirmąjį ketvirtį nukentėjo 178 asmenys iki 15 m. ir 569 asmenys virš 15 m. Sveiki šunys apkandžiojo 475 asmenys, nežinomi – 271. Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika.

Dėl kačių padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 220 asmenų (26 asmenys iki 15 m., 194 asmenys virš 15 m.), tai 55% daugiau nei 2013 m. pirmąjį ketvirtį (142 asmenys.) Sveikos katės sužalojo 158 žmones, nežinomos katės - 64.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos administracinėse teritorijose. Pernai pirmąjį ketvirtį daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų buvo Vilniaus, Kauno ir Panevėžio administracinėse teritorijose, užpernai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos administracinėse teritorijose.

2014 m. pirmąjį ketvirtį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 569 asmenims, tai sudarė 58% visų besikreipusiųjų medicinos pagalbos. Panaši situacija buvo ir 2013 m. pirmąjį ketvirtį, pasiutligės imunoprofilaktika skirta 565 asmenims, tai sudarė 61% visų nukentėjusių.

Nuo šių metų balandžio 11 dienos pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų bus išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto ir bus tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina. Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.

Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriami įvairiausi būdai, kuriais siekiama sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą bei sumažinti potencialiai užsikrėtusių laukinių gyvūnų kontaktus su žmonėmis tiesiogiai ar per laukinius gyvūnus. Šioms priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo.