Tęsiantis karantinui ir ekstremaliajai situacijai, darbdaviai toliau gali skelbti prastovas darbuotojams. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, galiojančias prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, VDI suaktyvina patikrinimus bei ragina darbuotojus pranešti apie atvejus, kai darbdavys reikalauja dirbti paskelbtos prastovos metu.

„Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami. Operatyviai reaguosime į visus pranešimus apie galimus pažeidimus, o jiems pasitvirtinus taikysime atitinkamas administracinės atsakomybės priemones“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

VDI paskelbtų prastovų kontrolę vykdys atlikdama patikrinimus savo iniciatyva bei reaguodama į Užimtumo tarnybos ir kitų suinteresuotų priežiūros įstaigų pranešimus dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės subsidijomis, prisidengiant prastovų paskelbimo pagrindais.

Neretai prastovų pažeidimų nustatymas apima kompleksinį tyrimą, todėl į patikrinimus įsijungs ir Jungtiniai operacijų centrai. Kaip rodo patirtis, glaudesnis valdžios institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento) bendradarbiavimas duoda geresnių rezultatų.

Dažniausi pažeidimai, susiję su darbovietėse paskelbtomis prastovomis, nurodomi besikreipiančių į VDI darbuotojų pranešimuose yra dėl to, kad darbuotojai, kuriems paskelbtos prastovos, verčiami eiti į darbą, jiems laiku nemokamas darbo užmokestis, be jų žinios ir sutikimo yra keičiamas darbo laikas, darbuotojai nėra tinkamai supažindinami su skelbiamomis prastovomis.

Nesilaikant su prastovos paskelbimu susijusių reikalavimų, darbdaviui gresia bauda. Be to, VDI nustačius, kad darbuotojas dirbo jam paskelbtos prastovos metu, o jo darbdaviui buvo paskirta subsidija šio darbuotojo darbo užmokesčiui, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalės grąžinti visą iki šio pažeidimo jam išmokėtą subsidiją, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas ir ateityje neturės teisės gauti subsidijų už visus prastovose esančius darbuotojus. Darbdavys taip pat praras teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

VDI prastovas paskelbusioms įmonėms siųs laiškus, juose primindama pagrindinius su prastovos paskelbimu susijusius reikalavimus.

Paskelbus prastovą iš darbuotojų negalima reikalauti, kad jie vykdytų savo darbo funkcijas. Šis reikalavimas taikomas tiek darbui iš darbovietės, tiek darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu (iš namų).

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį, jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., palikti vidutinį darbo užmokestį. Apmokėjimas už prastovas vykdomas darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Prastova įforminama vietiniu norminiu teisės aktu (įsakymu), kuriame turi būti nurodyta prastovos pradžia ir pabaiga, darbuotojas ar darbuotojų grupė (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas), koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu darbuotojams bus mokamas. Prastova negali būti skelbiama atgaline data.

Apie pažeidimus, susijusius su prastovomis, darbuotojai gali pranešti VDI tiek pateikdami skundą, užpildę skundo formą VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, tiek ir anonimiškai, paskambindami pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750.

Dėl prastovų skelbimo galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Daugiau informacijos – www.vdi.lt.