Daugiau nei 700 kultūros atstovų prieš du mėnesius kreipėsi į Seimą, prašydami, kad Petras Gražulis nebūtų įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narių sudėtį. Nesulaukę jokio atsakymo jie išplatino viešą kreipimąsi, tačiau sulaukti pokyčių maža vilties – tam reikia, kad pats Petras Gražulis priimtų sprendimą trauktis ir rastų, kas su juo norėtų susikeisti vietomis iš kito komiteto, o tokių kol kas nėra.

Iš Seimo atsakymo nesulaukė

„Mes, kuriantys Lietuvos žmonės, aktoriai, režisieriai, šokėjai, dainininkai, muzikantai, dailininkai, prodiuseriai ir kitų įvairių kultūros sričių atstovai norime kreiptis į Seimą. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, atiduodame visas jėgas Lietuvos kultūros puoselėjimui, tačiau matome valdžios žmonių abejingumą kultūros, kaip valstybės prioritetinės srities atžvilgiu. Labiausiai skaudina nekompetentingų ir kultūros žmonių prieštaringai vertinamų asmenų įtraukimas į kultūros politikos formavimą“, – rašoma išplatintame pranešime, kurį pasirašo Andrius Mamontovas, Oskaras Koršunovas, Dalia Ibelhauptaitė, Gintaras Varnas, Modestas Pitrėnas ir daugybė kitų kultūros atstovų.

„Vieningai prieštaraujame Seimo nario Petro Gražulio įtraukimui į LR Seimo Kultūros Komiteto narių gretas. Jo veikla, pasisakymai, vieši konfliktai su policijos pareigūnais, nepagarba prigimtiniam kiekvieno asmens orumui ir saviraiškai, deklaruojamos vertybės ne tik neturi nieko bendro su kultūros sąvoka. Bet priešingai – skaldo visuomenę, didina atskirtį ir užkerta kelią bet kokiai tolimesnei kultūros plėtotei. Mūsų, menininkų, nuomone, šio Seimo nario idėjos neatitinka mūsų idėjų bei vizijos apie kultūrą. P. Gražulis netinkamas būti kultūros komiteto nariu dėl kompetencijos, išprusimo, išsilavinimo, asmeninės kultūros stokos ir įvaizdžio, kurį daugelį metų kuria viešojoje erdvėje. Mes, kultūros atstovai, esame ne tik kūrėjai, bet ir piliečiai. Atsakingai renkame valdžią, todėl norime būti atstovaujami tokių pat atsakingų asmenų Seime. Kultūros žmonės yra stiprūs ne tik savo kūriniais, bet ir vienybe, esant reikalui vienytis bendro tikslo labui. Kultūros srities tobulėjimą ir plėtrą lemia ne tik asmeninės kūrėjų idėjos, bet ir aplinkos faktoriai. T. y. sprendimus darančių asmenų kolektyvas Seime. Petro Gražulio skyrimas į LR Seimo Kultūros komiteto narius neatitinka kultūros bendruomenės poreikių. Mes, kuriantys žmonės, tikimės atsakomosios reakcijos iš valdančių Lietuvą žmonių. Mūsų manymu, kultūros komitetas nėra ta vieta, kur būtų skiriami asmenys, kurie nebuvo pageidaujami kituose komitetuose. Priešingai – kultūros komitete norime matyti idėjų, pasiūlymų, geranoriškumo kiekvienam visuomenės nariui, kompetencijos vedamus narius. Mes reikalaujame, kad Petras Gražulis nebūtų įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narių sudėtį. Kultūra yra ne tik žmogaus veikimas. Kultūra yra veikimas visų žmonių labui. Tikimės, kad LR Seimas tam pritars“, – rašoma pranešime, kuris prieš su mėnesius buvo išsiųstas Seimui.

Komitetas pašalinti narį neturi būdų

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis patvirtino, kad toks laiškas buvo gautas, bet aiškina, kad tokius klausimus sprendžia ne pats komitetas.

„Tas raštas buvo toks nuomonės išreiškimas, su kuria nesutikti neturiu jokio pagrindo. Bet tai nebuvo kažkokio vieno asmens raštas, o 700 žmonių atsakymo niekas paprastai nesiunčia“, – sakė V. Juozapaitis.

„Mes ėmėmės žygių, bet Komitetas šiuo atžvilgiu yra labai ribotas Konstitucijos ir Seimo statuto, todėl, kad kiekvienas Seimo narys, kuris išrenkamas į LR Seimą demokratiniu rinkimų keliu, įgauna savo pareigas ir teises, kurių negali niekas paminti ir kaip nors suvaržyti. Kiekvienas Seimo narys privalo dirbti kuriame nors komitete, kurie sudaromi kvotų principu, pagal tai, kiek išrinkta Seimo narių, kaip jie susiburia į frakcijas, ir tos frakcijos gauna tam tikrą vietų skaičių tam tikrame komitete. Šiuo atveju Mišri Seimo narių grupė, kuriai priklauso Petras Gražulis, gavo būtent kvotą vienai vietai į Kultūros komitetą – nebent jie galėtų pakeisti deleguojamą asmenį“, – aiškino V. Juozapaitis.

„Pats Kultūros komitetas sudaromas Seimo nutarimu ir mes, būdami devyniese, įskaitant Petrą Gražulį, neturime tokios nei teisės, nei galimybės kaip nors jį pašalinti iš Komiteto. Tai galima padaryti tik apkaltos būdu pašalinant iš Seimo, bet tam turi būti sąlygos ypatingos, kurios nėra kažkieno parašytas laiškas – tam turi būti apkalta“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Jis sakė, kad Komitetas šio laiško pagrindu kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, bet ji taip pat paaiškino, kad komisija negali daryti įtakos ir pašalinti kurį nors Seimo narį, nes visi Seimo nariai lygūs, be to, Petras Gražulis išrinktas vienmandatėje apygardoje.

„Taip pat mes kaip Komitetas kreipėmės į Mišrią Seimo narių grupę, ir iki šios minutės negavome jokio atsakymo, jie nesureagavę niekaip“, – teigė V. Juozapaitis.

„Kaip nors per jėgą išstumti Seimo narį iš kurio nors komiteto be jo sutikimo yra neįmanoma: čia turėtų būti ir supratimas visų žmonių, įskaitant ir patį P. Gražulį, jei jam rūpi tai, ką apie jį galvoja žmonės, jis turėtų priimti sprendimus“, – sakė V. Juozapaitis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašiūnienė patvirtino, kad ši situacija jai žinoma, bet teigia, kad keisti narį būtų galima tik, jei jis to norėtų pats ir atrastų, kas su juo norėtų keistis vietomis.

„Vis tiek Seimo narys privalo būti kažkuriame komitete. Mes siūlėme P. Gražulį į kelis komitetus, po ilgų diskusijų, Seimo valdybos sprendimu – Seimas juk balsuoja dėl mūsų komitetų sudėties – Seimas nubalsavo ir P. Gražulis yra Kultūros komitete. Negali būti, kad jis niekur nebūtų, čia Seimas sprendžia. Kiekvienas Seimo narys renkasi pagal tai, kur norėtų dirbti, paskui kiekviena frakcija gauna kvotų. Taip mes pasiskirstėme tarp Seimo narių, dabar kiekvienas patenkintas ir dirba tame komitete, o kad kolegos norėtų keistis, tokių negirdėjome. Nebent pats Seimo narys susitartų su kitu, kad norėtų keistis, ir vėliau Seimas vis tiek turėtų pritarti“, – aiškino R. Tamašiunienė.

Pats P. Gražulis komentuoti atsisakė.

Seimo Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio

Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio paskyrimo Kultūros komiteto nariu, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, taip pat Mišrią Seimo narių grupę dėl kultūros bendruomenės nuomonės įvertinimo ir sprendimų priėmimo dėl Seimo nario Petro Gražulio delegavimo į kitą Seimo struktūrinį padalinį. Mišri Seimo narių grupė iki šios dienos nepateikė Komitetui atsakymo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnį, Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Pagal Seimo statuto 10 straipsnio 2 dalį kiekvienas Seimo narys turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti to komiteto veikloje.

Seimo statuto 44 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, kad Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikydamasi proporcinio jų atstovavimo principo, o pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose. Pažymėtina, kad dėl priklausymo vienam ar kitam komitetui sprendžia tik frakcija, kuriai Seimo narys priklauso.

Seimo statuto 621 straipsnis, nustatantis Komiteto veiklos sritis, nesuteikia Komitetui teisės spręsti dėl Seimo nario priklausymo konkrečiam komitetui, todėl dar kartą viešai raginame Mišrią Seimo narių grupę išgirsti kultūros bendruomenės išsakytus argumentus ir prisiimti politinę atsakomybę dėl Seimo nario P. Gražulio delegavimo į Kultūros komitetą.