Karantinas Lietuvos gyventojus išmokė ne tik dirbti ir švęsti nuotoliniu būdu, bet taip pat ir virtualiai mokytis užsienio kalbų. Užsienio kalbų mokytojai teigia, kad daugeliui žmonių prie to reikėjo priprasti, tačiau toks būdas įgyti naujų žinių ar patobulinti jau sukauptas pasirodė patogus bei turintis nemažai privalumų.

Anglų kalbos mokytoja Grėta Jankauskaitė sako, kad nuotolinės kalbų pamokos studentus išskyrė į dvi grupes.

„Viena jų – žmonės, kurie drąsiai perėjo į mokslus nuotoliniu būdu ar savarankiškai, kiti – kuriems gyvas kontaktas yra ypač svarbus siekiant žinių ir rezultatų, todėl jie nusprendė laikinai sustabdyti kalbų mokymąsi. Tačiau iš tų, kurie vis dėlto ryžosi išbandyti tokį mokymosi būdą, gaunu labai daug teigiamų atsiliepimų – pasirodo, mokytis anglų kalbos nuotoliniu būdu visiškai įmanoma. Naujovės gąsdina tik tol, kol jų neišbandome“, – šypsosi G. Jankauskaitė.

Mokytoja tikina, kad norint mokytis užsienio kalbos savarankiškai ar nuotoliniu būdu su dėstytoju, reikia bent bazinių skaitmeninių įgūdžių, gebėti naršyti internete, mokėti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Jos teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje, kur technologijos yra itin pažengusios, daugelis mokymų gali persikelti ir ateityje tikrai persikels į nuotolį, nes praėję metai ir tebesitęsiantis karantinas parodė, kad tai paprasta bei patogu.

Svarbiausia ryžtas ir tinkamas nusiteikimas

Anot G. Jankauskaitės, mokymasis internetu turi begalę privalumų. Pirmiausia – taupomas laikas, nes nereikia važiuoti į mokymosi vietą, galima mokytis būnant namuose, taip pat savarankiškiems mokslams galima pasirinkti tinkamiausią mokymosi tempą, geriausią pamokos trukmę, jos laiką – vieniems tai galbūt bus ankstyvas rytas, kitiems – vėlyvas vakaras. Mokantis nuotoliniu būdu su mokytoju prisideda žmogiškasis ryšys, galimybė klausti ir iš karto gauti atsakymus, pasiaiškinti taisykles.

Šiai minčiai pritaria ir nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus organizuojančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ Informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

„Iki karantino mokymai vykdavo šalies bibliotekose, o prasidėjus pandemijai teko juos perkelti į internetinę erdvę. Iš pradžių buvo įvairių tiek lektorių, tiek mokymų dalyvių nuogąstavimų dėl to, ar pavyks taip pat kokybiškai mokytis nuotoliniu būdu. Šiandien akivaizdu, kad toks būdas pasiteisino: žmonės lengviau randa laiko dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, prisijungia dalyviai iš įvairių šalies miestų ir atokiausių kampelių“, – pasakoja B. Stanevičienė.

Nuotoliniu būdu pradėję mokytis žmonės kartais skundžiasi, kad jiems trūksta to laiko, per kurį jie anksčiau iš namų ar darbo vykdavo į gyvus mokymus, psichologiškai pasiruošdavo mokslams, atsipalaiduodavo, o dabar tos pertraukėlės nebeliko.

„Visiems savo mokiniams patariu bent kelias minutes prieš pamoką atsipalaiduoti, išsivirti puodelį kavos arba arbatos ir nusiteikti mokslams. Mokytis savarankiškai tikrai nėra sudėtinga, reikia tik ryžto, noro ir nusiteikimo“, – tikina G. Jankauskaitė.

Ji sako ganėtinai dažnai išgirstanti nusiskundimų, kad mokymąsi nuotoliniu būdu apsunkina tai, kad žmogui nepatogu dirbti su kompiuteriu, jis nemoka prisijungti prie pamokos nuotolinėje erdvėje ar susirasti informacijos internete. Kartais tenka iš pradžių paaiškinti techninius nuotolinių pamokų ar mobiliųjų programėlių veikimo aspektus, ir tik po to pereiti prie kalbos mokymo.

Kai kurie žmonės pagalbos prašo artimųjų ar šeimos narių, kiti kreipiasi į internete konsultuojančius savanorius, išmanančius skaitmenines technologijas. Vieni tokių yra e. skautai, 14–29 m. amžiaus jaunuoliai, į individualius klausimus atsakinėjantys „Facebook“ paskyroje „#PrisijungusiLietuvaPatariaIrKonsultuoja“.

„Klausimų šioje paskyroje sulaukiame kasdien ir pačių įvairiausių. Vieniems žmonėms neaiškumų kelia naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, kiti prašo pagalbos dėl mobiliųjų programėlių, „Zoom“ programos. Aktualiausiomis temomis e. skautai kuria trumpus vaido klipus ir kelia juos į „Youtube“ kanale veikiančią „E. skautų TV“, – pasakoja B. Stanevičienė.

Gali padėti mobiliosios programėlės

Nusprendusiems mokytis užsienio kalbos savarankiškai mokytoja primena, kad svarbu tai daryti kiekvieną ar bent kas antrą dieną, vengti ilgų pertraukų tarp pamokų, taip pat lygiagrečiai plėsti kalbos žodyną ir mokytis gramatikos. Verta itin atidžiai įsiskaityti į visas gramatikos taisykles, vėliau keletą kartų pasikartoti tai, ką išmokote.

Kiekvienas žmogus turi sau tinkamiausią mokymosi būdą, kurį reikia atrasti: vieniems tinka viską pasižymėti ant lapo, kitiems norisi kiekvieną naują žodį užsirašyti ant lipnaus lapuko ir suklijuoti juos matomoje vietoje, tretiems geriausia mokytis naujų kalbų klausant ar skaitant.

G. Jankauskaitė rekomenduoja naudotis ir mobiliosiomis programėlėmis.

„Jų pasirinkimas platus, tad kiekvienas ras sau tinkamiausią. Tarp mano studentų labiausiai pasiteisino „Duolingo“ programėlė. Ji skirta norintiems išmokti anglų kalbos visapusiškai – leidžia ir rašyti, ir mokytis naujų žodžių, yra kalbėjimo ir klausymo užduočių, programėlė pažymi ir paaiškina visas klaidas. Norintiems plėsti žodyną tiks „6000 Words“, daugiau mokytis rašybos ir gramatikos – „Grammarly“, o tiems, kurie geriausiai mokosi skaitydami – „Beelingu“, – vardija pašnekovė.

Pasak B. Stanevičienės, nuotolinių mokymų poreikis išliks ir po karantino, nes tokia mokymosi forma turi savų privalumų: „Nuotoliniai mokymai sumažina atstumus, be to, vyresnio amžiaus žmonėms paprasčiau dirbti savo namų aplinkoje, su pažįstamu, nuosavu kompiuteriu. Kiti gal turi bėdų su sveikata, kurios apriboja galimybes lankyti gyvus mokymus, o nuotoliniai jiems tampa išeitimi ir langu į įdomų bei naudingą virtualų pasaulį.“