Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos nariai ir kiti Lietuvoje veikiantys sporto klubai pasirašė memorandumą „Saugi aplinka sportui“, kuriuo įsipareigoja imtis konkrečių priemonių, kad užtikrintų klientų ir personalo saugumą po atidarymo. Sektorius praradęs nuo 90 iki 100 proc. pajamų prašo skubaus dialogo būtinų subsidijų ir saugaus atidarymo plano suderinimui.

Memorandumas „Saugi aplinka sportui“ yra iniciatyva, kuria patvirtinamas sporto ir sveikatingumo klubų pasiryžimas ir įsipareigojimas taikyti egzistuojančias saugos priemones. Memorandume aptariamos priemonės, parengtos atitinkamų sričių ekspertų, atsižvelgiant į pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo gaires.

„Kiek komiškai pradeda atrodyti Vyriausybės apsimetinėjimas, tarsi sveikatingumo ir sporto sritis neegzistuotų. Bet dar labiau liūdina Vyriausybės nesuvokimas kas yra fizinė ir emocinė žmonių sveikata, kokiais būdais ji stiprinama. Patys ir veiklos atnaujinimo planą parengėme. Memorandumą pasirašėme, įsipareigodami imtis visų įmanomų priemonių. O iš atsakingų ministrų – tyla“, – pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

Pasirašydamas „Saugios aplinkos sportui“ memorandumą sveikatingumo ir sporto sektorius siekia parodyti vieningą sveikatingumo ir sporto industrijos įsipareigojimą užtikrinti klubo narių ir darbuotojų saugumą po klubų atidarymo. Be to, norima sudaryti galimybę klubo nariams ramiai ir saugiai jaustis klubuose stiprinant savo sveikatą.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus tikslas – įtikinti politikos formuotojus bei sveikatos priežiūros specialistus, kad sporto ir sveikatingumo klubai neturėtų būti uždaryti per COVID-19 pandemiją, o jų veikla turėtų vykti, žinoma, laikantis visų saugumo priemonių. Sveikatingumo ir sporto klubai užtikrina, kad gali būti atsakingi, patikimi ir veiksmingi valstybės partneriai mažinant paplitusios pandemijos mastą, stiprinant žmonių fizinę, psichologinę ir emocinę gerovę bei atsistatant po neigiamų karantinų padarinių.

„Fizinis aktyvumas ir sveikas judėjimas yra svarbūs fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos bei bendros gyvenimo kokybės veiksniai. COVID-19 apribojimai smarkiai sumažino fizinio aktyvumo rodiklius, o tai lėmė žmonių fizinės sveikatos pablogėjimą visame pasaulyje bei kritines to pasekmes ateityje“, – sako V. Šiugždinis.

Pasirašydami įsipareigojimą, sveikatingumo ir sporto klubai viešai įsipareigoja laikytis geriausios praktikos keturiose veiklos kategorijose.

Atstumo laikymasis ir viruso plitimo ribojimo priemonės;

Darbuotojų ir klubo narių saugos užtikrinimo sistema;

Klubų valymas ir dezinfekavimas;

Klubų narių kontaktų stebėsena ir atsekamumas.

„Iš savo pusės padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso. Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais. Be to, jie mato pavyzdžius Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur sporto bendruomenė sukilo prieš nelogiškus draudimus, kurie tose šalyse galimai buvo net ir neteisėti. Nežinau, kiek dar dienų pavyks sulaikyti susikaupusį norą eiti į gatves ir protesto veiksmais parodyti savo poziciją, jeigu Vyriausybė negirdi raginimų“, – teigia V. Šiugždinis.