Nors Klaipėdos rajono taryba dar 2011 metais priėmė sprendimą, kuriuo užkirto kelią vėjo energetikos vystymui rajono savivaldybės teritorijoje iki kol bus parengtas alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone specialusis planas (pastarasis dar neparengtas), gali būti, kad viena jų visgi gali atsirasti Vėžaičių seniūnijos Jokulių kaime. Gyventojai ne kartą siuntė raštus atsakingoms institucijoms, rinko parašus, siekdami neleisti tokiam statiniui atsirasti jų pašonėje. Argumentų uždrausti vėjo jėgainės statybas Savivaldybės administracija, panašu, nebeturi. Vėjo jėgainės vystytojas UAB „Relektra“ portalą mano-gargzdai.lt informavo, kad projektas yra paruoštas ir bus pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybei statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Pradėjo planuoti anksčiau nei buvo uždrausta

Klaipėdos rajone nėra pastatyta nė viena pramoninė vėjo elektrinė ir tokia statyba formaliai tarsi ir nėra leidžiama, tačiau vystytojai jau ruošiasi statyboms. Kaip taip gali būti? Gyventojus, nepageidaujančius tokio inžinerinio statinio, ypač neramina ir tai, kad teritorijoje jau akivaizdžiai matyti pasiruošimas statyboms – suvežti 6 vėjo jėgainės sparnai.

Pasirodo, vėjo energetikos vystytojai dar 2010 metų gruodžio 16 d. keturiuose nuomojamuose sklypuose, esančiuose Pajuodupio ir Jokulių kaimų teritorijoje, patvirtino detaliuosius planus, kuriais pakeitė žemės sklypo paskirtis, juose nurodoma planuojama veikla – elektros energijos gamyba, panaudojant vėjo energiją.

2011-02-24 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo nepritarė vėjo jėgainių plėtojimui Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje iki nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys vėjo jėgainių statybą bei parengtas alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialusis planas. Tuomet vėjo jėgainių atsiradimui šalia jų namų aktyviai pasipriešino ir visuomenė.

2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Relektra“ kartu su projektavimo įmone UAB „MMG projektas“ parengė Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį „Kitos paskirties inžinerinio statinio vėjo elektrinės 500 kW Jokulių k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“ ir teikė jį tvirtini Savivaldybės administracijai. Pastaroji 2018-12-04 atsisakė pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, motyvuodama, kad vystomoje teritorijoje tokia statyba negalima – įmonė turi vadovautis 2011 m. patvirtintu tarybos bendruoju planu, be to, nėra parengtas specialusis planas. UAB „Relektra“ Administracijos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.

„Pagal galiojantį detalųjį planą ir jo sprendinius leidžiama vėjo jėgainės statyba bus įgyvendinta, o investuotos lėšos sklypo nuomai, aikštelės vėjo elektrinės statybai, kelio nutiesimui, ir kt. atsipirks. Nepanaikinus sprendimo ir užkirtus kelią statyboms, visos išlaidos bus laikomos nuostoliais ir reikalaujamos atlyginti Savivaldybės“, – Ginčų komisijai argumentus ir aplinkybes dėstė vėjo jėgainės statytojas.

Ginčų komisijos sprendimas nebuvo palankus Savivaldybei – ji nusprendė panaikinti Administracijos sprendimą nederinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pagrindiniai motyvai – detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas iki 2011-02-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto bendrojo plano, kuriame nurodyta, kad vėjo energetikos vystymui būtina parengti alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone specialųjį planą.

„Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas nebuvo skundžiamas ir jis yra įsiteisėjęs. Jis nebuvo skundžiamas, nes nebuvo rasta teisinių argumentų, paneigiančių ginčų komisijos sprendime išdėstytus argumentus, kurių pagrindu buvo tenkintas UAB „Relektra“ skundas“, – situaciją komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.

Naujai patvirtintame Strateginiame 2021–2023 metų veiklos plane Vėjo jėgainių specialiojo plano rengimui finansavimas, nors ir buvo žadėtas, nebuvo numatytas.

Asociatyvi nuotr.

Poveikio sveikatai ataskaitoje – pasekmių neįžvelgia

Praėjusių metų spalio 6 d. Vėžaičiuose visuomenei buvo pristatyta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kurią parengė UAB „Infraplanas“. Pastaroji yra rengiama Techninio projekto projektavimo etape. Ataskaita teikiama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, taip pat nustato sanitarinę zoną. Pristatyme be rengėjų atstovų dalyvavo Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus bei Vėžaičių seniūnijos patarėja Žaneta Samoškienė, taip pat susirinko 10 suinteresuotų asmenų.

Jokulių kaime yra planuojama viena vėjo jėgainė, kurios modelis Enercon E66, stiebo aukštis 80 m, rotoriaus diametras 70 m, vardinė galia 2 MW, tačiau rengėjai nurodė, jog galia bus apribota iki 1 MW, triukšmingumas 97,4 dB(A). Ataskaitoje išanalizuojama informacija apie gretimybes: gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, saugomas teritorijas ir pan. Svarbiausios ataskaitos dalys yra triukšmo, vibracijos, infragarso, šešėliavimo poveikio analizė. Vertinimo rengėjai nurodė atlikę triukšmo, vibracijos, infragarso poveikio analizę, tačiau viršijimų nenustatė.

Atstumai iki artimiausių gyvenamųjų pastatų. Iš poveikio sveikatai vertinimo ataskaitos.

Vienintelis parametras, kuris viršija normas – šešėliavimas ir mirgėjimas. Atlikus šešėlių modeliavimą nustatyta, jog Jokulių g. 26 gyvenantiems gyventojams bus viršijamos normatyvinės ribos.

„Savo ruožtu, užsakovui nurodome įsidiegti šešėliavimo mažinimo kompiuterinę programą (shadow shut-down), kuri integruojama į vėjo jėgainių kontrolės sistemą ir stabdys VE tuo metu, kada šešėlių tikimybė didžiausia. Trys šviesos sensoriai yra montuojami ant bokšto taip, kad galėtų nustatyti saulės šviesos intensyvumą ir kritimo kampą. Kontrolės sistema sustabdo elektrinę, kai sensorių išmatuotos reikšmės viršija nurodytas reikšmes. Elektrinė automatiškai paleidžiama po to, kai ne mažiau kaip 10 minučių apšvietimo sąlygos nebeleidžia sudaryti intensyviam šešėlių mirgėjimui. Tokiu būdu, artimiausiose sodybose bus tikrinama, kad šešėliavimo laikas neviršytų nustatytų 30 valandų per metus (30 min/dieną) ir nedarytų neigiamo poveikio gyvenamosios aplinkos kokybei“, – išvada ir sprendimo būdas siūlomas poveikio sveikatai vertinime.

Susirinkime vyravo priešiška nuotaika, gyventojai su vietos valdžios atstovais teigė, kad tokio statinio statyboms nepritaria. Savo argumentus ir klausimus dėl poveikio sveikatai vertinimo ataskaitos Vėžaičių bendruomenės vardu gyventojai vėliau pateikė raštu, adresuodami tiek projekto rengėjams, tiek savivaldybės atstovams, tiek kitoms suinteresuotoms institucijoms. Gyventojai abejojo, ar planuojamas statinio aukštingumas atitinka teisės aktus, teigė, kad ataskaitoje neįvertinti infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato ir kitų galimai neigiamą poveikį gyvenamajai ir visuomeninei aplinkai, gyventojų sveikatai keliančių veiksnių laboratoriniai matavimai ir skaičiavimai. Buvo pateikta ir daugiau klausimų bei argumentų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja Inga Šopaitė portalą mano-gargzdai.lt informavo, kad po pastabų pateikimo pakartotinai ataskaita buvo gauta 2021 m. sausio 15 d. Išnagrinėjusi ją, institucija priėmė palankų sprendimą investuotojams – planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje.

Informacija apie ataskaitą viešai prieinama čia.

Gyvena nežinomybėje

Vienas aršiausiai besipriešinantis vėjo jėgainės atsiradimui – Pajuodupio kaime gyvenantis Gediminas Misiūnas, atsikraustęs į sodybą 2013-aisiais, šioje vietoje ir ūkininkaujantis. 2018-aisiais jis buvo iniciatorius peticijos prieš vėjo energetikos vystymą jų kaimuose, kurią pasirašė 20 Jokulių ir Pajuodupio kaimo gyventojų.

G. Misiūnas pasakojo, kad šiuo metu planuojama statyti vėjo jėgainė nuo jo namo yra nutolusi 867 metrus. Šalia yra dar trys gyvenamieji pastatai: arčiausiais planuojamos elektrinės, pasak G. Misiūno, nutolęs vos 355 metrų atstumu, kitas – 602 m, o toliausia iš kaimynų sodyba yra už 945 m. Be to, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo baze, poveikio sveikatos vertinimo ataskaitos rengėjai nurodo, kad artimiausia suplanuota gyvenamoji teritorija yra vos už 158 metrų nuo planuojamos jėgainės.

Kaip teigė G. Misiūnas, 2010-aisiais, kai buvo pradėtos procedūros dėl trijų vėjo jėgainių statybos, buvo gauti dviejų kaimynų sutikimai. Vienai šalia gyvenančiai moteriai esą buvo pažadėtas iškeldinimas, tačiau 2019-aisiais, kai ji buvo išvykusi pas vaikus į užsienį, „trobelė kažkaip sudegė“, įvykiais dalinosi G. Misiūnas.

Pats asmeniškai sutikimo nėra davęs, nors 2015-aisiais pas jį lankėsi projekto rengėjas, prašydamas pasirašyti.

„Nieko daug nepasakojo, tik prašė parašo. Man buvo įtartina, sakiau pagalvosiu ir perskambinsiu. Radau kažkiek informacijos, bet vidinė nuojauta sakė, kad negalime pasirašyti. Pasiūliau nupirkti mano namą, žemes, nes esu ūkininkas, turiu aplink nemažai žemių. Tuo ir pasibaigė. Iki 2018 metų gyvenome tokioje nežinioje, bet su tikėjimu, kad tuo viskas ir pasibaigs“, – kalbėjo Pajuodupio kaimo gyventojas, pridūręs, kad nežinomybė atgrasė nuo planų investuoti, plėsti veiklą.

Vyras sakė, kad tuomet nesigilinęs, dėl kokios vėjo jėgainės buvo prašoma pasirašyti, bet svarstė, kad galbūt sutikimas buvo reikalingas tai, kuri planuota teritorijoje, kuri susijusi su vienu iš jo turimų sklypų.

Jis teigė, kad jeigu būtų žinojęs apie planuojamą vėjo elektrinių veiklą, tikrai būtų gerai apgalvojęs prieš atsikraustant į šią sodybą.

Taip pat, jo manymu, jeigu kai kurie gyventojai anksčiau sutiko su 500 kw vėjo jėgainių įrengimu gretimybėje, planuojamai galingesnei parašai turėtų būti renkami iš naujo.

„Per pastaruosius 10 metų (t. y. nuo 2010 m.) pasikeitė Jokulių k. gyventojai ir su sklypu, kuriame planuojama statyti vėjo jėgainę, besiribojančių sklypų savininkai“, – atkreipiamas dėmesys Vėžaičių bendruomenės rengtame rašte.

Bijo dėl sveikatos

Jau daugiau nei penkmetį G. Misiūnas aktyviai domisi vėjo elektrinių praktikomis pasaulyje, išklausęs ne vieną valandą mokslinių konferencijų įrašų apie pastarųjų poveikį sveikatai.

„Yra pasaulinė praktika: jeigu pramoninės vėjo jėgainės yra pastatytos per arti gyvenamųjų namų, laikui bėgant, didžioji dalis žmonių pradeda skųstis sveikatos sutrikimais“, – įsitikinęs pašnekovas.

Daug domėjęsis ir remdamasis portugalės mokslininkės Mariana Alves-Pereira, kuri 30 metų studijuoja vibroakustines ligas, teorija, G. Misiūnas mano, kad neigiamas poveikis bus dėl ilgą laiką gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamo infragarso. Poveikio sveikatai vertinimo ataskaitoje jis įžvelgia ne vieną netinkamą situacijos ištyrimą ir vertinimą.

„Žmogaus ausis paprastai gali girdėti dažnius nuo 20 iki 20 000 Hz ir mūsų ausys yra ypač priderintos prie dažnių tarp 1 000 ir 6 000 Hz. Garsas, kurio dažnis žemiau 250 Hz paprastai apibūdinamas kaip žemo dažnio garsas, o žemiau 20 Hz, vadinamas infragarsu ir nėra girdimas žmonėms. Pavyzdžiui, vidutinis klausos slenkstis 7–8 Hz, yra 100 dB, 20 Hz yra 80 dB, o esant 200 Hz yra 14 dB“, – informacija apie garsą pateikiama poveikio sveikatai vertinimo ataskaitoje.

Pasak G. Misiūno, netinkama yra matuoti infragarsą decibelais, kaip tai yra reglamentuota ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių.

„Kai matuoja decibelais infragarsą prie 10 Hz yra 70 decibelų paklaida. Čia mokslininkės žodžiai, kuri 30 metų studijuoja tą dalyką. Ne decibelais matuojant kita įranga 12 km atstumu yra užfiksuoti pramoninių vėjo jėgainių infragarso žemo dažnio virpesiai. O čia jie matavo prie 20 MW vėjo elektrinių parko 100 metrų atstumu ir nieko neužfiksavo, tai grynas melas“, – poziciją dėstė G. Misiūnas, pridurdamas, kad toks netinkamas matavimo sistemos reglamentavimas ir lemia tai, kad visur „telpama į normas.“

Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad vietovė – labai vėjuota, todėl jį neramino, kad planuojama vėjo jėgainė ilgą laiką dirbs maksimaliu pajėgumu. Esą vertinimus ir matavimus atliekantys specialistai vėjo jėgainių triukšmo ir infragarso matavimus atlieka tik esant idealioms oro sąlygoms, pučiant ne didesniam nei 5 m/s vėjui.

Ataskaitoje, vertinusioje poveikį sveikatai, nurodoma, kad kai šešėlis krenta ant gyvenamųjų namų, mirgėjimas gali trukdyti gyventojams. Kadangi šešėliavimo įtaka žmogaus sveikatai Lietuvos teisinėje bazėje nėra reglamentuota, vertintojai rėmėsi Airijos normatyvuose pateikta rekomendacija, kad šešėliavimas 500 metrų atstumu nuo vėjo elektrinės turbinos neturėtų viršyti 30 valandų per metus arba 30 minučių per dieną.

Gyventoją piktina, kad pagal kitų šalių praktikas yra nuspręsta „kad 30 minučių kiekvieną dieną yra leistina norma.“

„Kai žmogus gyveno sveikoje aplinkoje, be jokių šešėlių ir žemo dažnio garsų, tau 30 minučių šešėlių ir tu nieko nepadarysi – taip turi būti. Be to, tas šešėliavimas dar viršija tą normą. Manau, kad tai neteisinga“, – emocijų neslėpė ūkininkas.

Jis akcentavo, kad trumpam sustojus prie vėjo jėgainių gal ir neišgirsi, nepajusi, tačiau poveikis daromas per ilgą laiką, gyvenant 2–3 metus, poveikis priklauso ir nuo atstumo, vėjo jėgainių galingumo ir kt.

Pajuodupio kaime gyvenantis vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje, vertinant žmonių sveikatą, remiamasi statistiniais duomenimis, nesigilinant į realią situaciją, neįvertinant, kiek šalia vėjo jėgainės gyvens sveikatos sutrikimus turinčių suaugusiųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir vaikų.

„Jeigu žmogui reikia 6,5 tūkst. eurų per metus vaistams, ar turi šis žmogus sveikatos sutrikimų? Niekas neatėjo, nepaklausė. Žmonių sveikatos būklė tikrai nėra įvertinta. Per susirinkimą man pasiteiravus jie (projekto rengėjai – aut. past.) sakė, kad žmonės nenori sakyti, slepia. Anksčiau esą tai darydavo, o dabar remiasi statistika, bet juk žmogus žmogui nelygus. Vieni sveiki, kiti – silpni ir serga“, – formaliai atliktu sveikatos vertinimu buvo nusivylęs pašnekovas.

Vėjo jėgainės statybos vieta Vėžaičių seniūnijoje, Jokulių kaime. Gyventojo nuotr.

Iš pradžių planuotos trys, bet liko viena

Įdomu pastebėti, kad 2018 metais buvo ketinama statyti tris po 3 MW arba po 3,2 MW galios vėjo jėgaines (rengta ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita), tačiau dabartiniame projekte liko viena – 2MW galingumo, kurios vardinė galia bus apribota iki 1 MW.

G. Misiūnas mano, kad taip investuotojai nori išvengti PAV procedūros. Vadovaujantis PAV įstatymo nuostatomis, vėjo elektrinių įrengimui atranka dėl PAV turi būti atliekama, kai yra įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m ar daugiau arba kai vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų. Aplinkos apsaugos agentūra, atsakydama į bendruomenės užklausą dėl PAV būtinumo, pastebi, kad planuojama statyti tik vieną vėjo elektrinę, kuri, įvertinus pateiktus duomenis apie jos statybos vietą, yra nutolusi didesniu nei 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos – Rietavo miškų.

Mero Broniaus Markausko nuomone, tai, kad 2018-aisiais investuotojas teritorijoje planavo 3 vėjo jėgaines, bet nebaigė PAV procedūros, byloja, kad šį kartą pasirinktas kelias teikti projektą vienai, greičiausiai išvengiant PAV procedūros: „Vykdant PAV, atliekama atranka, Savivaldybė gali vetuoti ir nepritarti tokiai procedūrai. Tą greičiausiai įvertino, atsisakė dviejų jėgainių. Ne pirmą kartą statytojai taip gudrauja, įvertina grėsmes.“

Aktyviai klausimu besidomintis gyventojas teigia pastebėjęs keletą „kabliukų“, kurie byloja apie didesnius įmonės planus.

„Kai buvo 2018 metais planuojamos, buvo numatytos trys vėjo jėgainės ir ten numatyta transformatorinė galingumo 3-ims vėjo jėgainėms. Šiandien, vienai vėjo jėgainei paliko tą pačią transformatorinę, logikos nėra. Vienas paaiškinimas – galinga transformatorinė palikta su tikslu plėstis“, – pastebėjimais dalinosi pašnekovas, pridurdamas, kad jis yra įsitikinęs, kad vėjo jėgainių šioje teritorijoje atsiras ir daugiau.

Vyras neslėpė apmaudo, kad dvi formalios procedūros – poveikio sveikatai vertinimas ir poveikio aplinkai vertinimas taip skiriasi savo sudėtingumu, apimtimi, didesnę svarbą teikiant aplinkai, nei žmogaus sveikatai.

„Suprantu, kad aplinką reikia tausoti, bet žmogus gal pirmoje vietoje turėtų būti“, – apgailestavo G. Misiūnas, pridurdamas, kad visais įmanomais būdais sieks, kad PAV atranka būtų atlikta.

Alternatyvioji energetika. Asociatyvi nuotr.

Nori saugaus atstumo ir sutarimo su verslininkais

Poveikio sveikatai vertinimo metu yra tikslinama sanitarinė apsaugos zona, šiuo atveju ji sutapatinta su sklypo, kurioje planuojama vėjo jėgainė, ribomis – 1,74 ha.

„Mes nesame nusiteikę prieš vėjo energetiką, tik norime saugaus atstumo, kad galėtume gyventi sveikoje aplinkoje. Žmonės neturi pasirinkimo – mūsų niekas neklausė, ar norime tų bokštų, ar ne. Kodėl mes nenorime? O kas norėtų šalia savo sodybos? Ar vėjo jėgainės, ar ryšio bokštai bebūtų“, – retoriškai klausė ūkininkas, pridurdamas, kad jų prašymas – patraukti vėjo jėgaines nuo gyvenamųjų namų.

Jis teigė, kad verslininkai turėtų kalbėtis su gyventojais ir gebėti rasti sprendimus: galbūt sutinkantiems gyventi šalia vėjo jėgainių pasiūlyti kompensacijas, o nepageidaujančius gyventi tokio statinio kaimynystėje – iškeldinti.

Nors pripažino, kad jo atveju tai nebūtų lengva, nes šalia esančiuose sklypuose jis vykdo ir ūkininkavimo veiklą, tad pasiūlyti analogišką variantą – sodybą su aplink esančiomis žemėmis, būtų ganėtinai sudėtinga.

Jis prisiminė 2011–2012 metus, kai Klaipėdos rajono gyventojai aktyviai pasipriešino vėjo energetikos vystymui, todėl nė viena vėjo elektrinė iki šiol rajone nėra pastatyta.

Pašnekovas teigė, kad ir šiuo atveju rankų nuleisti neketina – planuoja kalbėtis ir su kitomis bendruomenėmis, prašyti jų palaikymo, tikisi pagalbos ir iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Jeigu reikės, rinks parašus ir iš greta planuojamo statinio esančių sklypų savininkų, nes nekilnojamasis turtas, pastačius vėjo jėgainę, esą ženkliai nuvertėja.

„Kol žmonės neturės pasirinkimo, kovosime. Tai didelė neteisybė. Ledai krenta nuo sparnų, jeigu užsidegtų ar sprogtų, pusės kilometro spinduliu nulėktų nuolaužos, vien dėl to nelogiška. Nekalbu apie vibracijas, infragarsus ir t.t. Jeigu žmonės nieko nesako, jos stovi ten. Turime švaistyti savo laiką, vietoj to, kad su šeima būtume, leisti šeimos pinigus, vietoj to, kad į vaikus investuotume“, – emocijų neslėpė pajuodupiškis, pridurdamas, kad vienkiemiai ir taip jau yra prie išnykimo ribos.

Meras ragina investuotojus kalbėtis

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas vėjo energetikos tema nėra toks kategoriškas, kaip prieš tai buvęs ilgametis meras Vaclovas Dačkauskas. Pastarasis buvo viešai pareiškęs, kad kol jis yra meru, rajone neatsiras nė viena vėjo jėgainė.

„Galbūt paprasta pasakyti „neleisiu, nepritariu“, bet mes turime ambiciją žaliajai energetikai, negalime visko kategoriškai drausti. Pats pagal išsilavinimą esu energetikas ir domiuosi tiek vėjo, tiek saulės energetika.Pastaruoju metu daug sparčiau yra vystoma būtent saulės ir į mūsų rajoną ateina didelės investicijos, statomi didžiuliai saulės elektrinių parkai. Manoma, kad jie efektyvesni, be to, mažiau konfliktų su bendruomene. Valstybė yra įsipareigojusi dėl žaliosios energetikos didinimo ir patys gyventojai turime tą remti – mažinti CO2 emisijas, iškastinio kuro naudojimą, pirkti elektromobilius. Bet, kai tai paliečia asmeniškai, šiuos dalykus pamirštame“, – poziciją klausimu išsakė rajono meras B. Markauskas.

Jis nurodė, kad teismas yra įpareigojęs Savivaldybę pakartotinai svarstyti investuotojų projektinius pasiūlymus vėjo jėgainei Jokulių kaime. Jo žiniomis, antrą kartą projektas Savivaldybės administracijos dar nepasiekė.

„Nebedaug įrankių yra likę. Mes antrą kartą turbūt negalėsime atmesti to sprendimo, kadangi ir teismas pasisakė“, – situaciją apibūdino meras, pridurdamas, kad Savivaldybė taip pat negali įpareigoti investuotojo atlikti PAV procedūros, kai ji įstatymiškai nėra privaloma.

Rajono vadovas teigė, kad jam tikrai rūpi gyventojų interesas, tačiau, ar Savivaldybė planuotų skųsti sprendimą teisme, pasakyti negalėjo.

„Man, kaip merui, būtų sudėtinga, turbūt, pasikvietus specialistus, įvertinus grėsmes, būtų priimtas sprendimas (ar kreiptis į teismą – aut. past.), be specialistų ir Tarybos nedrįsčiau pasakyti, kaip bus elgiamasi. <...> Žinant tą klausimo jautrumą, ieškosime variantų“, – galimus Savivaldybės veiksmus komentavo B. Markauskas.

Pasak mero, norėtųsi, kad investuotojai daugiau kalbėtųsi su gyventojais, siūlydami tam tikras lengvatas, galbūt ir elektros energijos kainos kompensacijas.

„Žmonės, gyvenantys šalia, turi gauti kažkokią naudą iš to. Ne Savivaldybę spausti teismais, o su bendruomene kalbėtis. Jeigu nebūtų pasipriešinimo, tai viskas būtų gerai, tačiau investuotojai eina paprasčiausiu primityviu keliu“, – apgailestavo rajono vadovas, atkreipdamas dėmesį, kad Savivaldybė tampa situacijos įkaite.

Meras prisiminė, kad prieš dešimtmetį, būdamas Tarybos nariu, ko gero vienintelis balsavo už vėjo jėgainių plėtrą jūros teritorijoje: „Pasaulyje tai įprasta praktika, jūroje būtų tinkama vieta, atitinkamu atstumu nuo kranto.“

Pasiteiravus, kada bus rengiamas alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone specialusis planas, rajono vadovas teigė, kad nesulaukiama atitinkamo teisinio reglamentavimo iš Seimo ir Vyriausybės. Visgi, pripažino, kad abejojama, ar tokio plano parengimas gali duoti rezultatą – rajone tokių teritorijų, kur gyventojai pritartų tokiai ūkinei veiklai ir ji būtų tinkama pagal geografines sąlygas, gali ir neatsirasti.

„Šiandien jeigu rengtume, turbūt atsidurtume aklavietėje. Žinoma, būtų logiška bent jau pradėti rengti. Tai nepigiai kainuos, o kokia tikimybė, kad duos rezultatą? Galėčiau pasižadėti, kad bandysiu susodinti specialistus, priimti sprendimą ir numatyti lėšas,“ – žadėjo B. Markauskas.

Statytojas į detales nesileido

Savo poziciją pateikė ir jėgainę planuojančios statyti UAB „Relektra“ direktorius Ričardas Giriūnas. Į portalo mano-gargzdai.lt klausimus buvo pateikti trumpi atsakymai raštu.

Pasiteiravus, ar yra susipažinęs su Vėžaičių bendruomenės raštu, nepritariančiu objekto atsiradimui ir ar mato argumentų, kurie trukdytų tęsti pradėtus darbus dėl šios vėjo jėgainės statybos, įmonės direktorius atsakė: „Nuo planuojamos vėjo elektrinės vietos iki Vėžaičių pirmų namų yra apie 2,7 km, todėl elektrinė neturės praktiškai jokios įtakos gyventojų komfortui. Į bendruomenės raštą atsakyta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu.“

R. Giriūnas teigė, kad vertinimus atlieka atitinkamos institucijos, o jų teigiamomis išvadomis pasitikima. Taip jis atrėmė gyventojų argumentus dėl esą netinkamo triukšmingumo įvertinimo, taip pat dėl esą per didelio aukštingumo.

Jėgainę planuojančios įmonės vadovas taip pat patikino, kad gretimų sklypų savininkų sutikimai yra gauti.

R. Giriūnas patikslino, kad planuojama vėjo elektrinės galia yra iki 600 KW – ji priklauso nuo elektros skirstomųjų tinklų galimybių priimti generuojamą galią.

Pasiteiravus, kiek vėjo ir saulės elektrinių projektų vysto UAB „Relektra“, įmonės vadovas nurodė, kad jų elektrinės yra Kaišiadorių rajone, ten esą gyventojų pasipriešinimo nebuvo.

Tarybos nariai turi skirtingas pozicijas

Tarybos narys, opozicijos atstovas Česlovas Banevičius, ilgą laiką buvęs rajono valdžioje, portalui mano-gargzdai.lt pasiteiravus, išsakė savo poziciją apie vėjo energetikos plėtrą Klaipėdos rajone.

2010 m., būdamas Administracijos direktoriumi, jis tvirtino ir detaliuosius planus, kurių paskirtis pakeista leidžiant vėjo elektrinių veiklą Jokulių ir Pajuodupio kaimuose.

„Yra Tarybos patvirtinta, kad jokių vėjo jėgainių mūsų rajone nebūtų. Sunku man ir prisiminti, tiek detaliųjų planų, tiek visko, negalėčiau atsakyti“, – į klausimą ar tvirtinant detaliuosius planus, žinojo apie alternatyviosios energetikos vystytojų planus, atsakė Č. Banevičius.

Jis teigė, kad vėjo jėgainių atsiradimui rajone neprieštarautų tik tuo atveju, jei verslininkai sutartų ir viską suderintų su gyventojais.

„Manau, kad nebus tvirtinama, kol yra nepritarimas gyventojų“, – apie jėgainės Jokulių kaime atsiradimą sakė Č. Banevičius.

Valdančiojoje daugumoje dirbantis Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, pats taip pat anksčiau turėjęs ambicijų dėl vėjo jėgainių atsiradimo rajone, o dabar turintis užmačių tokį projektą įgyvendinti Ukrainoje, portalui mano-gargzdai.lt dėstė, kad atsinaujinanti energetika yra visame pasaulyje, todėl mūsų rajonas neturėtų būti išskirtinis.

„Pažangūs alternatyviosios energijos sprendimai turi atrasti mūsų rajoną. Tuo laiku, kai vadovavo ankstesnieji vadovai, buvo didžiulės baimės, įsivaizduojami ar specialūs trikdžiai. Kiekvienas atsiradimas, kad ir 3 MW šaltinių, stipriai sumažina iškastinio kuro, kitos energijos pardavėjų pajamas. Pasaulis eina į tą pusę, kad mažėja iškastiniai šaltiniai, turime rūpintis gamtos ištekliais ir savo oru, turime pavojų su atominėmis elektrinėmis. Saulės ir vėjo energetika, ką davė gamta, pats pažangiausias ir geriausias dalykas“, – poziciją dėstė V. Macijauskas.

Jis teigė, kad, pavyzdžiui, Šilutės rajonas, kuriame yra vėjo jėgainių parkas, tai vertina kaip privalumą, investicijas.

„Paprastas dalykas – jeigu žmonės išnuomojo žemę 2 ar 3 MW elektrinei, jų pajamos metinės prilygsta pensijai“, – naudą įžvelgė politikas.

Verslininkas, kurio viena iš įmonių užsiima ir detaliųjų projektų rengimu, pastebėjo, kad vėjo jėgainės statomos visur Lietuvoje – jiems patiems tekę rengti specialiuosius ar detaliuosius planus tokiems objektams Kaišiadorių, Kauno rajonuose. Vėjo energetika vystoma ir Pakruojo krašte, kur pajėgumai dėl silpnesnio vėjo yra 20–30 procentų mažesni. Anot jo, keista, kai turėdami palankias sąlygas, pakankamai teritorijų, kuriose nebūtų kertamasi su gyventojų interesais, ši verslo sritis yra nevystoma.

Visgi, pasiteiravus, ar jis, būdamas valdančiojoje koalicijoje, inicijuos specialiojo alternatyvios energetikos plano rengimą rajone, teigė, kad to nesirengia daryti nei dabar, nei ateityje.

„Žmonės turi patys suprasti, o ne kad Macijauskas bandytų per šitą jėga perlipti. Rajonui reikia kokių 10 metų atšalimo laikotarpio, kad keistųsi žmonių mąstymas“, – svarstė verslininkas.

V. Macijauskas teigė, kad, jo žiniomis, Jokulių kaime yra planuojamos 3 vėjo jėgainės ir yra parengti bei suderinti detalieji planai: „Pagal mane ten viskas teisėta.“