Vasario 17 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė tarnybos pagrindines veiklos sritis, aktualijas, pateikė statistinius duomenis.

Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Olegas Mackevičius supažindino su pagrindine prevencine veikla vykdoma LPT: savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimas – vidutiniškai per parą gaunama 13 prašymų, per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079), iki 2020 m. vasario 11 d. tokių prašymų pateikta 18 076; psichologinė pagalba ir konsultacijos – 2020 m. tokių konsultacijų buvo suteikta 1 959, 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos; socialinė reklama; paskaitos ir pranešimų skaitymas.

Posėdyje prof. dr. Gediminas Navaitis pristatė naują, 2021 m. pasirodžiusį leidinį „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“. 20 šio leidinio kopijų yra įteikta Komisijos nariams ir kitiems Seimo nariams.

Komisijai pateikta informacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių nebesirinko žaisti loterijų, nes rečiau lankėsi prekybos centruose, ir tik 1,1 proc. dažniau žaidė loterijose.

G. Navaitis pažymėjo, kad nei Lietuvoje, nei užsienyje atlikti tyrimai nerodo, kad dalyvavimas loterijose yra priklausomybė nuo loterijų, tai daugiau yra masinis laisvalaikio leidimo būdas.

Lietuvoje per 2019 m. buvo parduota 116 160 592 loterijų bilietai už 113 890 906 eurų sumą. Tais metais laimėtojams išmokėta 64 031 429 eurų. Per 2019 m. į valstybės biudžetą didžiųjų loterijų organizatoriai sumokėjo 5 631 916 eurų mokesčių ir skyrė labdarai arba paramai 9 111 280 eurų.

2018 m. atlikto reprezentuojančio Lietuvos gyventojus tyrimo duomenimis, tik labai maža dalis (0, 2 proc.) lošusių azartinius lošimus kartais lošimams išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. 2020 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 6, 2 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 6,1 euro.

Pranešėjo manymu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys geriausiai atskleidžia priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymą: nuo 2015 m. tik 60–70 žmonių buvo išleisti pinigai gydymui nuo priklausomybės, t. y. 40–50 tūkst. eurų per metus.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ligų klasifikaciją, priklausomybė nuo azartinių lošimų yra apibrėžiama kaip itin reta liga. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 2020 m. dėl priklausomybės nuo lošimų gydėsi 49 asmenys.

Komisijos posėdyje pranešimus skaitę institucijų, akademinės visuomenės, reabilitacijos įstaigos atstovai paskatino jų ir Komisijos narių aktyvias diskusijas dėl esamos padėties: trūksta mokslinių tyrimų, kurie galėtų leisti sužinoti, ar lošimų grėsmė yra tikrai auganti, ar kinta tik jų formos, ar vaikai iš tiesų vis labiau linkę lošti, ar tai tik nepagrįstas nerimas matant vis didesnę kompiuterių ir technologijų, interneto vaidmenį mūsų gyvenime.

Rūpestį kelia ir spragos teikiant konsultacijas su lošimų keliamais sunkumais susiduriantiems žmonėms, trūksta prieinamų psichologų paslaugų, informacijos apie nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centruose, reikia tobulinti psichologų pasirengimą konsultuoti priklausomus žmones.

Vis dar neveikia efektyvi prevencija, susitelkta į paskaitas, nors informacijos teikimas yra pripažinta neveiksminga prevencijos priemone, turi būti skubiai persiorientuojama į mokslu pagrįstą prevenciją, nukreiptą į vaiko asmenybės ugdymą.

Komisija planuoja atskiro posėdžio metu svarstyti klausimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos.

2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisai, savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Minėto įstatymo pataisa įpareigoja visus be išimties Lietuvoje registruotus ir savo veiklą vykdančius lošimų organizatorius neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į minėtą registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė.