Ūkininkai savo rankose turi priemonių, kurių pagalba galima sustiprinti vietinės produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje. Viena tokių priemonių yra trumposios maisto tiekimo grandinės.

Norėdama, kad ūkininkai aktyviau jas kurtų, Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inicijavo teisės aktų pakeitimus dėl galimybės smulkiesiems gamintojams vietos rinkai tiekti didesnius nei dabar gyvūninio maisto produktų kiekius. Siekiant šiuos pakeitimus įteisinti, nacionalinę poziciją dar reikės suderinti su Europos Komisija (EK) ir visomis ES valstybėmis.

Kiekiai – vieni didžiausių ES

Lietuvoje mažais kiekiais tvarko maistą ir tiesiogiai jį vartotojams parduoda apie pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. Norinčiųjų užsiimti tokia veikla kasmet vis daugėja.

„Auga susidomėjimas galimybe steigti mažąsias maisto tvarkymo įmones, kurti šeimos verslą, gaminti tradicinius maisto produktus, todėl turime reaguoti į vartotojų poreikius ir smulkiųjų verslininkų lūkesčius“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak ministro, VMVT numato peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kuriais nustatomi reikalavimai vietinei rinkai gaminamiems ir tiekiamiems gyvūninio maisto produktų kiekiams. Šie reikalavimai taikomi Lietuvos teritorijoje tiekiant maisto produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams (parduodant internetu, šventėse, mugėse, tiesiogiai iš ūkio ir kt.) ir mažmeninės prekybos įmonėms, kurios nuo gamybos vietos nutolusios ne daugiau kaip 100 km.

„Atsižvelgdami į kitų ES šalių patirtį, sieksime maksimaliai padidinti gaminamos produkcijos kiekius mažiems gamintojams. Mūsų siūlomi kiekiai būtų vieni didžiausių ES“, – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras K. Navickas.

VMVT kreipsis į EK, kad mažais kiekiais tvarkančiais maistą būtų laikomi subjektai, per savaitę gaminantys ir tiekiantys vietinei rinkai ne daugiau kaip 300 kg (šiuo metu nustatytas kiekis – 200 kg) mėsos pusgaminių ir 500 kg (šis kiekis nesikeičia) mėsos gaminių, 200–500 vnt. (šiuo metu – 150 vnt.) laukinių paukščių ir kiškinių gyvūnų šviežios mėsos ir pan. Nauja tai, kad reikalavimuose papildomai turėtų būti nustatyti ir šviežios išpjaustytos mėsos (1000 kg) bei smulkintos mėsos (200 kg) kiekiai.

Jeigu EK pritars, mažais kiekiais maistą tvarkančiais subjektais būtų laikomi ir per vieną kalendorinę dieną išdarinėjantys, perdirbantys ne daugiau kaip 200 kg (šiuo metu – 150 kg) žuvininkystės produktų, 250 kg (šiuo metu – 150 kg) žuvų ar akvakultūros gyvūnų.

Pienui ir jo produktų smulkiame ūkyje gamybai galioja veterinariniai reikalavimai gaminti juos iš ne daugiau kaip 1000 litrų žalio pieno per dieną – EK bus prašoma šį kiekį padidinti iki 1500 litrų.

Derinimo su EK procedūra gali trukti iki pusmečio.

Vertina teigiamai

Pasak žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio Leua“ vadovo Nikolajaus Dubnikovo, mažus leidžiamos gaminti ir tiekti produkcijos kiekius daugelis galimų gamintojų įvardija kaip vieną didžiausių barjerų pasiryžtant imtis trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiklos.

„Bendrovės įkurtoje parduotuvėje galima rasti ne tik mūsų 25 pajininkų ūkiuose pagamintos ekologiškos produkcijos, bet ir kitų šalies ekologinių ūkių produktų. Tačiau mažmeninė prekyba yra tik mūsų veiklos pradžia. Jau esame įžengę ir į viešąjį maitinimą – ekologiškus maisto produktus tiekiame vaikų ugdymo įstaigoms. Pavieniams ūkininkams aprūpinti visais reikiamais maisto produktais vaikų darželius sunku, o susikooperavus ir turint didesnius kiekius produkcijos tai padaryti kur kas paprasčiau“, – sako N. Dubnikovas, teigiamai vertinantis siekį padidinti kiekius.