Nedažnas susimąsto, kiek kultūros paveldo objektų, esančių visai pašonėje, kasdien praeina ar pravažiuoja. Klaipėdos rajone yra net 746-ios nekilnojamosios kultūros vertybės, bylojančios mūsų istoriją, kultūrinį identitetą. Nuolat dedamos pastangos, kad jos būtų išsaugotos ir jas galėtume pažinti ne tik mes, bet ir ateities kartos.

Sutvarkyti išskirtiniai objektai

Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, praėjusiais metais įgyvendinta gražių darbų, kuriais pagerinta kultūros vertybių būklė.

„Priekulės seniūnijoje, Stragnų II kaime, atgijo visame Klaipėdos regione istoriniu, memorialiniu ir architektūriniu požiūriu vertingas kultūros paveldo objektas – koplyčia-mauzoliejus. Iš Savivaldybės biudžeto pritaikymo kultūros reikmėms ir restauravimo darbams skirta bemaž 68 tūkst. Eur, iš Europos Sąjungos fondų – daugiau nei 32 tūkst. Eur. Pokyčiais jau džiaugiasi ir Kretingalės evangelikų liuteronų parapija. Pernai atlikti bažnyčios tvarkybos ir paprastojo remonto darbai, kuriems iš Savivaldybės biudžeto skirti 103 tūkst. Eur, o iš ES fondų – 115,5 tūkst. Eur“, – vardija vicemerė.

Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų 2020 metų programos priemonių įgyvendinimui skirtas 21 tūkst. Eur. Jas įgyvendino Agluonėnų, Endriejavo, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų ir Vėžaičių seniūnijos, o lėšos panaudotos kapinėms aptverti, kapinių tvorų ir vartų remontui, kapo paminklų, kryžių, antkapių ir kitų kapaviečių statinių remontui bei atstatymui.

Įgyvendintos ir kitos priemonės. Prie Kalniškės (Gargždų) piliakalnio automobilių stovėjimo aikštelės Tilto g. įrengta nuovaža su pralaida, o bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagamintas ir įrengtas informacinis stendas, paaiškinantis apie piliakalnio senovės gyvenvietės upelio šlaituose susiformavusias atodangas.

Judrėnų seniūnijoje, Norgėlų kaime, sutvarkyta koplytėlė su skulptūra, Vėžaičių seniūnijoje, Ežaičių kaimo senosiose kapinėse – koplytstulpis, o Veiviržėnų seniūnijoje, Balsėnų kaime, sutvarkytas ir atstatytas po audros 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio gimtosios sodybos vietą įamžinantis stogastulpis. Bendradarbiaujant su Pajūrio regioninio parko direkcija ir Karklės bendruomene atlikti Kukuliškių piliakalnio su gyvenviete detalieji ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Inicijuojami tvarkymo darbai

Mero pavaduotojos Violetos Riaukienės teigimu, ir šiemet laukia nemažai svarbių darbų. Pavyzdžiui, Gargždų žydų žudynių ir užkasimo vietos tvarkymas. Čia pirmieji darbai jau prasidėjo.

„Praėjusių metu pabaigoje pasirašyta rangos darbų sutartis. Bus atnaujintas granitinio paminklo betoninis pamatas, atraminė sienelė, be to, bus sutvarkyti želdiniai, įrengta metalinė tvorelė, perklotos šaligatvio plytelės“, – sako vicemerė.

Pasak mero pavaduotojos, šiais metais planuojama organizuoti ir Gargždų pėsčiųjų viaduko kapitalinio remonto darbus – šiuo metu vyksta pateiktų pasiūlymų ir kvalifikacinių reikalavimų vertinimas.

Stragnų II kaime restauravus koplyčią-mauzoliejų planuojama tęsti projekto įgyvendinimą ir organizuoti teritorijos tvarkymą – ketinama sutvarkyti želdinius, išlyginti reljefą, įrengti pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę, suoliukus, šiukšliadėžes ir dviračių stovą bei informacinius stendus.

„Šiuo metu rengiamas Priekulės miesto istorinės dalies vertingosios savybės – hidranto prie pastato Klaipėdos g. 13 tvarkybos (remonto) darbų projektas. Tai padarius, hidrantą numatoma sutvarkyti ir atkurti jo veikimo funkciją. Taip pat ketinama inicijuoti Veiviržėnų lurdo sutvarkymą. Pirmiausia – tvarkybos darbų projekto parengimą, o vėliau – ir jo įgyvendinimą“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų 2021 m. programai įgyvendinti skirta 17 tūkst. Eur. Bus vykdomi Lankupių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių metalinės kaltinės tvoros ir vartelių įrengimo bei Priekulės riteriškojo dvaro kapinių metalinės kaltinės tvoros įrengimo tęstiniai darbai.

„Džiaugiuosi, kad mūsų rajonas turtingas savo paveldu bei istorija, tačiau tuo pačiu tai – ir didelė atsakomybė. Šie objektai nėra paprasti, tad ir jų sutvarkymo procedūros kiek sudėtingesnės ir ilgesnės, tad reikalauja kantrybės. Džiugu, kad prie darbų vis aktyviau prisideda bendruomenių atstovai bei seniūnijos. Itin atsakingai, su didžiuliu atsidavimu dirba paveldosaugos sritį kuruojanti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja Sonata Šmatauskienė. Sutelkę jėgas ir dirbdami kryptingai ne tik išsaugosime istoriškai vertingus objektus, tikiuosi, jie patrauks ir turistų dėmesį“, – sako mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.