Praėję metai parodė, kaip greitai mums įprasta situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Ir jei kovos su pandemija būdą jau daugiau mažiau radome, tai visa eilė aplinkosauginių, darnaus vystymosi, taršos problemų vis dar reikalauja pasukti galvą. Todėl jau penktus metus pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ vyresnių klasių moksleivius kviečia į „Žaliąją olimpiadą“.

Moksleiviai skatinami patys domėtis aplink egzistuojančiomis problemomis, siūlyti įvairių aplinkosaugos problemų sprendimo būdus, įsitraukti į pokyčius ir jais užkrėsti visą mokyklos bendruomenę.

Ežerų krašto „žalieji“ – rūšiuoja knygas ir neužleidžia vietos finale

Ignalinos rajono Didžiasalio miestelio „Ryto“ gimnazijos komanda šioje olimpiadoje ruošiasi dalyvauti jau ketvirtą kartą. Gimnazijos biologijos mokytojas Kęstutis Vaitkevičius prisimena, jog prieš kelerius metus jo suburta „Žaliojo ryto“ komanda nusprendė išrūšiuoti nereikalingas knygas ir stirta po stirtos jos užpildė pusę biologijos paruošiamojo kabineto. Knygos buvo atiduotos perdirbti. Nuo to laiko kiekvieną vasarį–kovą jis sulaukia klausimų: „kada rinksime senas knygas?“ Tai – savotiška mokyklos apsivalymo akcija.

„Mokykloje atsiradus rūšiavimo dėžėms, jos nuolat užsipildydavo, moksleiviai patys nešdavo dėžių turinį išrūšiuoti į miestelyje esančius konteinerius“, – dar vieną po „Žaliosios olimpiados“ prigijusią iniciatyvą prisiminė mokytojas.

Visgi įdomiausia moksleiviams visais metais buvo vasaros užduotis – jie organizavosi į talkas arba tvarkydavosi individualiai, rūšiavo gamtoje rastas šiukšles.

K. Vaitkevičius atskleidžia, kad Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos „Žaliasis rytas“ komandos sudėtis visus trejus metus praktiškai nesikeitė. Tik šįmet dvyliktokai greičiausiai užleis vietą jaunesniems. Didžiasalio gimnazistams visais metais pavyko prasiskinti kelią į „Žaliosios olimpiados“ finalą – K. Vaitkevičius prisimena, kaip jie ruošdavosi, atidžiai skaitydavo medžiagą.

„Turime labai stiprią komandą, jiems visada įdomu. Informacinės medžiagos būdavo labai daug, bet mūsų būdas – du mokiniai gilinasi į vieną kurią nors dalį ar temą. Taip ir pasidalindavome“, – prisiminė biologijos mokytojas.

Vyresnieji įkvėpė pradinukus kartu su mokytojomis gaminti darbelius ne iš naujų priemonių, o iš antrinių žaliavų. „Žemės dienos“ proga mokykloje rengiamos tokių darbų parodos.

„Mūsų miestelis – gamtos apsuptyje. Turime ir tvenkinių netoliese – nueiname stebėti paukščių. Ir vaikai auga su pojūčiu, jog yra arti gamtos,“ – pokalbį baigia „Ryto“ gimnazijos mokytojas.

Gilinasi ne tik į nykstančias rūšis, tačiau ir kiek marškinėlių reikia aštuntokui

Gargždų „Kranto“ fizikos, matematikos ir gamtos mokytoja Ilona Tulabienė ir jos moksleivių komanda – „Žaliosios olimpiados“ veteranai.

„Nors mūsų komanda nuolat keičiasi, nes mūsų mokykla – pagrindinė ir vaikai išeina į gimnazijas. „Žalioji olimpiada“ iš tiesų atliepia labai daug kompetencijų, todėl dalyvaujame nuo pat jos rengimo pradžios“, – sako I. Tulabienė.

Ji antrina mokytojui Kęstučiui – moksleivius itin įtraukė praėjusios vasaros užduotis rinkti šiukšles iš gamtos. Gargždų moksleiviai drąsiai iš upelių ritino padangas, komandos kapitonas „išžvalgydavo“ teritorijas, o tuomet kviesdavosi draugus jas sutvarkyti.

„Mano komandos vyrai – labai vieningi. Jie ūgteli pamatę, kiek gali padaryti. Su šia klase buvau nuo septintos klasės. Dar labai džiaugiuosi, kad į tą procesą jie įtraukia ir šeimas“, – pastebi mokytoja.

Mokytoja atskleidžia, kad klasė diskutuoja ne tik apie nykstančias rūšis ir tirpstančius ledynus, tačiau ir kodėl neužtenka trijų vietoje septynių? Kaip atsispirti blizgančiam reklamų pasauliui?

„Iš ko pasiūti mūsų drabužiai? Diskusijose nagrinėjame audinius, medžiagas, nuolat ieškome to „antrojo lazdos galo“. Gili vaikų įžvalga buvo, jog sėdint nuotolinėse pamokose tereikia tik vieno džemperio ir džinsų – tampa svarbiau, ką kalbi, nei kaip atrodai“, – sako I. Tulabienė.

Ji pripažino, jog „Kranto“ mokyklai prasimušti iki finalo būna sudėtinga, nes šios mokyklos moksleiviai neretai būna gerokai jaunesni už konkurentus. Kol kas komanda grumiasi pusfinaliuose, tačiau praėję, 2020-ieji metai, jiems padovanojo su niekuo nesulyginamą išskirtinių svečių patirtį.

„Buvome vieninteliai, į pusfinalį atvykę gyvai. Visi kiti buvo užsidarę karantine. Negalėjome patikėti, kad viskas – tik dėl mūsų! Beje, tai ir buvo paskutinis kartas, kai mums kas nors davė mokyklinį autobusiuką, – juokėsi I. Tulabienė. – Amžiumi esame jaunesni už kitus, tad neįveikėme konkurentų, tačiau naujos žinios ir nauji gebėjimai lieka ilgam.“

Iš dalyvaujančių „Žaliojoje olimpiadoje“ pavyzdį ima ir žemesnių klasių Gargždų moksleiviai – pavyzdžiui, praėjusiais metais per karantiną, kai teko neštis pietus į mokyklą, jie atsisakė vienkartinių indelių ir įrankių.

Dalyvaudami olimpiadoje pakeitė kasdienius įpročius

Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja Virginija Savickaitė su moksleiviais „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvauja nuo pat konkurso pradžios.

„Pati konkurso idėja – labai šauni. Mes turime pradėti galvoti, kaip mes gyvenam. Vaikams sakau: kai žmonės tyčiojasi iš gamtos, dabar pastaruosius metus gamta nusprendė pasityčioti iš mūsų“, – samprotavo chemijos mokytoja.

Moksleiviai taip įsitraukia į šio konkurso užduotis, kad vos užbaigę vieną olimpiadą jau svarsto, kad reikės dalyvauti ir kitąmet.

„Ir vaikų įpročiai dalyvaujant šiame konkurse – keičiasi. Jie jau nebeperka kavos vienkartiniuose puodeliuose (kas buvo net madinga), nesipuikuoja gazuotų gėrimų buteliukais. Atsineša vandens gertuvėse. Atsineša savo puodelius“, – pastebėjo Virginija Savickaitė.

Dalyvaudami žaidime moksleiviai visuomet siekia įtraukti į veiklas mokyklos bendruomenę. Mokytoja prisimena iniciatyvą surinkti mokykloje nebereikalingą makulatūrą – dalis knygų ir dokumentų buvo surinkta iš bibliotekos bei kabinetų, tačiau mokytojai paragino visų klasių moksleivius nebereikalingas knygas atnešti į mokyklą, o vėliau makulatūrą surinko atliekų perdirbėjai. Mokykla turi ir tradicijų, suteikiančių naudą bendruomenei, pavyzdžiui, sutvarkyti šalia besidriekiančią kaštonų alėją, surinkti šiukšles, sugrėbti lapus.

„Kai aplink gražu – tuomet ir šiukšlės nesinori numesti“, – pastebėjo mokytoja Virginija Savickaitė

Ji prisimena tuos metus, kai į finalą buvo galima nuvykti į Vilnių, o vos baigę žaidimą moksleiviai pareikšdavo: „Kitąmet – vėl dalyvaujam!“

„Toks entuziazmas tik įrodo, kad moksleiviams yra įdomu. Jie nesako, kad reikia daug mokytis, važiuoja ir dalyvauja. Tuomet ir mes džiaugiamės. Be to, olimpiados užduotys leidžia vėliau pritaikyti savo žinias praktiškai“, – pastebėjo chemijos mokytoja.

„Žaliosios olimpiados odisėjos“ finale I-ąją vietą iškovojusi komanda laimės pagrindinį prizą – kelionę, II-os ir III-ios vietų nugalėtojai – kitus aplinkosauginį pažinimą tęsti skatinančius prizus.

Susidomėjusieji kviečiami registruotis https://forms.gle/TmkxBday6yAN4eL79. Daugiau informacijos apie projektą „Facebook“ paskyroje „Žalioji olimpiados odisėja“.