Klaipėdos rajono savivaldybė nutraukė sutartį su UAB „Išskirtinio būsto statyba“ dėl Endriejavo kultūros centro ir bibliotekos modernizacijos projekto. Nors sutartis buvo pasirašyta 2018 metų rugsėjo 14 d. ir galiojo iki šių metų vasaros pabaigos, vietoje, kurioje turėtų stovėti naujas pastatas – nė kontūrų nematyti. Savivaldybei nesulaukus iš rangovo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nuspręsta nebelaukti ir imtis žingsnių. Esamai situacijai pristatyti trečiadienio vakarą Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovai pakvietė į nuotolinį susitikimą. Jis sulaukė apie 40 suinteresuotų asmenų susidomėjimo – prisijungė Endriejavo gyventojai, kultūros centro ir bibliotekos darbuotojai, Tarybos nariai, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, rangos įmonės vadovas Mindaugas Citavičius, Seimo narys Petras Gražulis.

Esant palankioms aplinkybėms – atidarymas 2022 m.

Meras Bronius Markauskas teigė, kad apmaudu, kad taip įvyko, tačiau tikimasi, kad per keletą mėnesių pavyks parengti specifikaciją, paskelbti naujos rangos pirkimą ir pratęsti darbus bei sėkmingai užbaigti renovaciją.

Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas apgailestavo, kad vietoj susitikimo, kuomet būtų galima pranešti apie būsimų kultūros namų, bibliotekos atidarymą, tenka pristatyti situaciją, kokia yra šiandien.

„Sutartis yra nutrūkusi, statybvietės perėmimas yra planuojamas šį penktadienį, vėliau bus konservaciniai darbai ir naujų rangos darbų pirkimas. Planuojame pirkti jau gegužės mėnesį. Jeigu viskas sklandžiai, pirkimai paprastai trunka apie 2–3 mėn., statybai šiai reikia apie vienerių metų laiko, visiškai įmanoma kitais metais tą objektą įgyvendinti“, – apie būsimą eigą informavo A. Bogdanovas, pridurdamas, kad esant palankioms aplinkybėms, visiškai realu tikėtis objekto atidarymo kitąmet.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rangovas yra patvirtinęs, kad šioje sutartyje, kuri maksimaliai gali tęstis iki vasaros pabaigos, gali atlikti tik kai kuriuos darbus, negali šio objekto įgyvendinti iki galo: „Tai stiprus argumentas. Kodėl tęsti sutartį, kurios iš esmės ir pats rangovas nenori pratęsti?“

Endriejavo kultūros namų darbuotoja Jolanta Salienė domėjosi, ar keisis pastato išplanavimas, kada pastatas bus pilnai funkcionuojantis, ar tiesa, kad Savivaldybė neteks ES lėšų, skirtų šiam projektui.

Į klausimus atsakinėdamas Administracijos vadovas teigė, kad pastato planas nekis, o darbų apimtyje yra numatyta ir vidaus apdaila. Jo teigimu, baldams įsigyti lėšos taip pat yra numatytos, planuojama, turint rangovą, pradėti vykdyti ir baldų pirkimą.

„Baudos yra galimos, tai paaiškės vėliau, bus mūsų santykiai su agentūra, kuri prisideda dalinai“, – susitikime kalbėjo A. Bogdanovas.

Meras B. Markauskas pridūrė, kad problemų dėl objekto finansavimo nekils ir Savivaldybė bus pajėgi sumokėti.

Istorikas, Endriejavo monografijos redaktorius, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys teiravosi, kokie bus saugikliai, kad istorija su rangovu nepasikartotų ir „endriejaviškiai neliktų prie suskilusios geldos“.

Administracijos direktorius atsakė, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas viešiesiems pirkimams: „,Mūsų didžiausias tikslas yra nupirkti gebantį rangovą, galintį įgyvendinti šį projektą pačiais trumpiausiais terminais.“

Gyventojai taip pat prašė, kad būtų nuolat informuojami apie projekto eigą, Savivaldybės atstovai žadėjo, kad informacija bus teikiama per seniūnę, taip pat apie pagrindinius etapus informuos ir spaudoje.

„Kadangi bendruomenė išgyvena dėl objekto, prie bendrų darbų galime ir talkas suorganizuoti, mielai su kraštiečiais galėtume prisidėti, taip parodydami ir rajono valdžiai, ir rangovui, kad objektas rūpi“, – susitikime siūlymą teikė V. Jocys.

Meras pritarė, kad idėja gera, esą prie jos įgyvendinimo prisijungti galėtų ir Savivaldybės administracijos darbuotojai, ir Tarybos nariai.

„Baudos yra galimos, tai paaiškės vėliau, bus mūsų santykiai su agentūra, kuri prisideda dalinai“, – susitikime kalbėjo A. Bogdanovas. Redakcijos archyvo nuotr.

Seimo narys siūlė ieškoti kompromisų

Susitikime dalyvavęs Seimo narys Petras Gražulis kalbėjo, kad bendruomenė yra susirūpinusi dėl objekto, jis nuolat sulaukia skambučių ir el. laiškų dėl to, kad darbai nejuda.

„Kalbėjau ir su meru ne kartą, labai gaila, kad sutartis buvo nutraukta. Ar tikrai nebuvo galima nenutraukti jos, ieškoti kompromiso? Kalbėjau su rangovu, jeigu bus nutraukta sutartis, kad neduotų į teismą, nesibylinėtų. Jis teigė, jeigu išspręsite Dauparų darželio klausimą, galėtų eiti į kompromisą. Ten irgi nesuradote sprendimo, jeigu bylinėsis, klausimas nesibaigs sklandžiai, nes, sutikite, čia yra ir projektavime klaidų, ir ne viena pusė yra teisi, darbai užsitemps, maždaug 200 tūkst. eurų iš ES prarasime ir naujas konkursas skelbiamas, tikrai objektas pabrangs, gali ir dar 200 tūkst. eurų“, – mintimis dalinosi Seimo narys, prašydamas ieškoti kompromiso su rangovu dėl darbų pratęsimo Gobergiškės darželyje, tam kad būtų išvengta teisminių procesų dėl Endriejavo objekto.

Meras teigė, kad tų kompromisų buvo ieškoma ne kartą. Esą susitikime su Dauparų bendruomene jo išsakytas pasiūlymas rangovui teikti sutarties užtikrinimo garantą dalinei 50 tūkst. sumai, pasitikslinus su teisininkais, nėra visiškai tinkamas.

„Šiandien pasikalbėjus su teisininkais paaiškėjo, kad garantas turi būti pateiktas visai likusiai sumai. Sutartis dar nėra nutraukta, jeigu tokį garantą pristatytų dėl Gobergiškės darželio, būtų galima kalbėtis. Galimybė dėl pratęsimo dar yra likusi“, – informavo meras.

P. Gražulis teigė, kad pasikonsultavus su Seimo juristais, pastarieji teigė, kad garantas 50 tūkst. eurų sumai galimas, po to, užaktavus darbus, garantas vėl teikiamas kitai sumai. Jis atviravo bendravęs ir su draudimo kompanijomis, kurios esą patvirtino, kad daliniai garantai teikiami ne vienoje savivaldybėje, nors sutartyse esą būna ir sąlyga visai sutarties sumai.

„Atsitinka kaip atsitinka, mes tada laiduojame, duodame garantą dalinei sumai, užaktuojame ir vėl pratęsiamas garantas“, – draudimo kompanijos atstovų žodžius citavo P. Gražulis, pridurdamas, kad kai jau rangovas sutinka su vienomis sąlygomis, Savivaldybė kelia kitas ir sudaro kliūtis.

Meras B. Markauskas žadėjo, kad dar kartą aptars sutarties garanto pateikimo galimybę dalinei sumai su teisininkais.

„Rangos sutartyje buvo numatyta, kad buvo garantas visai sutarčiai, jeigu sutiktume su daliniu garantu, būtų pažeista sutartis ir tie rangovai, kurie dalyvavo konkurse ir nelaimėjo rangos, Petrai, manau jūs suprantate viešųjų pirkimų procedūras, galime turėti rimtų problemų. Jeigu kitas rangovas būtų žinojęs, kad gali pateikti dalinį garantą, tai galbūt irgi būtų laimėjęs tą konkursą. Dar kartą pažadu perkalbėti su teisininkais“, – pažadėjo B. Markauskas.

Gyventojas Kęstutis Mažutavičius domėjosi, ar teisiniai procesai, kurie galimi su buvusiu rangovu netrukdys naujo rangovo paieškos procesui.

„Mes kalbėjome su juristais, kokios galimybės. Gyvename demokratinėje valstybėje, rangovas visada gali kreiptis į teismą. Nelabai matome realių galimybių, kad statyba būtų stabdoma rangovo prašymu ir teismui pritarus. Manome, kad viskas bus gerai. Vertiname tas rizikas“, – nurodė A. Bogdanovas.

Jis taip pat papildė, kad kreipimasis į policiją ir galimas tyrimas dėl sumokėto avanso taip pat procesui netrukdys.

Gyventojai prašė, kad būtų nuolat informuojami apie projekto eigą. Redakcijos archyvo nuotr.

Darbus pradėti trukdė neteikiami atsakymai

UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktorius M. Citavičius susitikime kalbėjo, kad Administracijos direktorius klaidina visuomenę apie esą įmonės pateikto rašto ir jos galimų atlikti darbų.

Jis pateikė trumpą įvykių chronologiją, kuri atskleidžia, kodėl darbai negalėjo būti vykdomi.

„Konkursą laimėjome 2018 metais, nuardėme stogus, palikome tik sienas, kaip numatyta projekte, tada paaiškėjo techninio projekto klaidos, buvusi valdžia davė avansą, kad greičiau baigtume, tuo metu buvo sienos, turėjome pirkti stogo konstrukcijas, fasado medžiagas, bet kadangi išaiškėjo projekto klaidos, buvo užsakyta ekspertizė, atsirado kiti projektiniai sprendimai. Buvo nuardyta viskas iki pamatų blokų, – dėstė rangovas. Objektas 165 tūkst. eurų pabrango, Savivaldybė 6–7 mėnesius nemokėjo pinigų, nesusitvarkė dokumentų. Atėjome iki momento, kai galime dirbti, su kuo mes susiduriame – pamatų poliai yra 3 metrų projekte, atlikus geologinę ekspertizę, konstrukcinę dalį darbo projekte, patvirtinus techninei priežiūrai ir projekto vadovui, pateikėme pasiūlymą Savivaldybei, kad vietoj 3 metrų – 7-i, ir ką galvojate, administracijos vadovybė pasakė, kad to nepirks. Jie mus sustabdo, mes iš viso nieko daryti negalime nuo pamatų polių.“

Rangą vykdančios įmonės vadovas prisiminė, kad po pusės metų sulaukė rašto, kad atsakymą dėl papildomų darbų Savivaldybė pateiks tik tada, kai bus pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Bet, anot jo, Savivaldybė neteikia atsakymų, būtinų draudimo bendrovei, neatsakydama, nuo kada bus galima atlikti darbus.

„Sutarties mes pratęsti negalime, maksimaliai 3 metams yra. Mes parašėme, kad iki rugsėjo mėnesio galime tam tikrus darbus atlikti, panaudojant ir duotą avansą, atsakymas neigiamas, mes nesakėme, kad negalime įvykdyti darbų, užsakovas pasakė, kad negali pratęsti terminų, mes pasakėme, ką galime atlikti per tuos terminus“, – aiškino M. Citavičius.

Jis prisiminė ir, anot jo, absurdišką Savivaldybės prašymą žiemos metu pristatyti stogo konstrukcijas į statybvietę, už kurias buvo sumokėtas 50 tūkst. eurų avansas.

„Mes klausėme, kur jas dėti, kas priims, mums pasakė, kad komisija bus sudarinėjama. Mums avansas yra pervestas, tuos pinigus ir turėtume grąžinti Savivaldybei, bet taip, kaip ji nevykdo bendradarbiavimo dėl sutarties, tai ji turi ženkliai didesnę sumą mokėti, nei avansas yra“, – poziciją dėstė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovas.

Pasak M. Citavičiaus nors objektas pabrango net 165 tūkst. eurų, Savivaldybės administracija nekelia klausimų projektavimo įmonei dėl padarytų klaidų, taip esą jis įžvelgia Administracijos direktoriaus buvusios įmonės ir projektuotojų sąsajas.

„Čia galime išspręsti visus klausimus, bet su mumis niekas nebendrauja, negauname atsakymų nuo liepos mėnesio dėl papildomų darbų dėl polių“, – viešai guodėsi M. Citavičius.

Administracijos direktorius dar kartą prašė viešai pagarsinti jam metamus kaltinimus, jis teigė, kad Savivaldybė naudojasi savo teise ir prašė sutarties užtikrinimo, kaip tai numatyta sutartyje.

„Siūlau negrįžti, nes sutartis jau yra nutraukta. Siūlau žiūrėti į ateitį“, – susitikime ragino A. Bogdanovas.

Aistras ramino meras, siūlydamas neįsivelti į ginčus, kurie žmonėms nerūpi.

„Mindaugai, kiek kartų organizavome susitikimus, telefonu bendravome, gaila, kad pats negarbingai elgiesi, pats kaip verslininkas turi galvoti apie ateitį, nes reputaciją visai susigadinsi. Nebetelpa į moralės rėmus kalbos“, – nusivylimo situacija ir rangovu neslėpė B. Markauskas.

Gyventojai naudojosi proga

Nuotoliniame susitikime kalbėję gyventojai buvo nusiteikę geranoriškai, dėkojo vietinės valdžios atstovams už parodytą dėmesį ir informavimą, kas ir kaip vyksta.

Endriejavo kultūros centro darbuotoja Jolanta Salienė domėjosi, kada Veiviržėnų kultūros centras, kurio skyrius yra Endriejavas, turės naują direktorę.

Gyventojai ir seniūnė prašė skirti lėšų Ablingos 80-mečio minėjimo proga ketinamai įrengti informacinei lentelei.

„Tai būtų moralinė kompensacija, juk tai respublikinis dalykas, verta būtų pasistengti informuoti ir svečius, ir vietinius“, – kalbėjo V. Jocys.

Endriejavo bibliotekos atstovė taip pat domėjosi galimybe pasinaudoti perkamomis Lietuvos pašto patalpomis.

„Linkiu nepasiduoti šoniniams spaudimams ir eiti ta kryptimi, kurią pradėjote. Manau, kad bus aprėpiami rezultatai“, – susitikimą baigė endriejaviškis K. Mažutavičius.