Vakar tapo oficialu, kad dabartinė Klaipėdos rajono valdančioji dauguma – „valstiečiai“, konservatoriai, liberalai ir visuomeninis komitetas „Bendra“ – byra. Naują koalicijos susitarimą balandžio 13-ąją pasirašė 17 rajono politikų (15 Tarybos narių), mažumoje lieka dirbti gyventojų tiesiogiai išrinktas meras Bronius Markauskas. Teiravomės rajono politinių partijų lyderių, kokios jų nuomonės valdžios kaitos klausimu, kas lėmė, kad iširo dvejus metus dirbusi ir pokyčių įgyvendinimo vėliavą nešusi dauguma?

Postuose – pažįstami veidai

Naujos valdančiosios daugumos partneriais nusprendė tapti ir iki šiol daugumoje dirbę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (Alfredas Šiaulys, Virgilijus Skuodas, Rasa Linkienė, Rasa Petrauskienė, Vida Ronkaitytė, Jonas Dumašius) bei LR liberalų sąjūdžio (Nerijus Galvanauskas, Aušra Gudauskienė, Albert Albertjan, Justas Ruškys, Audronė Balnionienė) atstovai, prisijungti pakviesdami dvi iki šiol opozicijoje dirbusias socialdemokratų partijas – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (Vaclovas Dačkauskas ir Česlovas Banevičius) bei Lietuvos socialdemokratų partiją (Ligita Liutikienė, Jonas Dromantas, Andrius Adomaitis).

Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasitraukė ir daugumoje dirbs Tarybos narys Arvydas Katkus.

Paviešintoje koalicijos sutartyje matyti, kad į postus planuoja grįžti gerai rajono gyventojams pažįstami veidai, ne kartą jau užėmę aukštas pareigas rajono valdžioje – Administracijos direktoriaus pavaduotoju – Česlovas Banevičius, o mero pavaduotoja – Ligita Liutikienė.

Paaukštinimas planuojamas Justui Ruškiui, kuris iš Administracijos direktoriaus pavaduotojo turėtų tapti jos vadovu. Postuose dirbti lieka Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė ir vicemerė Audronė Balnionienė.

Kol kas apie neeilinį Tarybos posėdį nebuvo pranešta, tad naujųjų politinių postų persiskirstymas tikėtina vyks balandžio 29 d. numatytame eiliniame Tarybos posėdyje.

Neoficiali opozicija lieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (Violeta Riaukienė, Bronius Markauskas, Vytautas Butkus, Raimundas Daubaris, Rūta Cirtautaitė, Raimondas Simonavičius), frakcija „Bendra“ (Vaclovas Macijauskas, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Andrius Vainius) bei frakcija „Kuriam kartu“ (Sigitas Karbauskas, Viktoras Kura ir Martynas Pocius).

Ar šioje naujoje valdžios rokiruotėje jau galima dėti tašką, pamatysime. Frakcijos „Bendra“ seniūnas V. Macijauskas teigia, kad koalicijos sutartis – deklaracija, kuri nėra dar įteisinta.

Ar gali būti, kad „valstiečiai“, „bendriečiai“ vienys jėgas su „Kuriam kartu“ atstovais, ir sieks pervilioti keletą naujosios daugumos narių?

Tai tik prielaida, bet, politikoje visko nutinka.

Meras Bronius Markauskas atsitvėrė tylos siena – šia tema komentuoti kol kas atsisako, tačiau bandėme pasiteirauti kitų partijų atstovų, kas gi lėmė valdančiosios koalicijos griūtį? Ir kokio darbo tikėtis?

V. Macijauskas. Politiko feisbuko nuotr.

Macijauskas: tai deklaracija, kuri neįteisinta

V. Macijauskas, pasiteiravus apie valdančiosios daugumos pokyčius, teigė, kad verta palaukti oficialių sprendimų.

„Mūsų ir Vyriausybės bėda, vienas ministras pasako viena, kitas – kita, o paskui Vyriausybė priima sprendimą visai kitokį. Tai dabar mes galime turėti tokį pat variantą. Jie deklaruoja viena, kiti deklaruos kita, o kol nėra sprendimo, ką galima pasakyti? Taip, yra procesai, kurie vyksta, yra žmonės, kurie kažkuo nepatenkinti, bando įteisinti savo dominavimą stipriau, tegul būna, matysime, žiūrėsime, galvosime. Rezultatai bus tada – kai vyks Tarybos posėdis, jeigu bus deklaruota ir įvyks pasikeitimai vadovybėje, o dabar jie pateikė deklaraciją. Tai asmenų susitarimas, neturintis teisinės galios. Kai jį įsiteisins, tada galėsiu komentuoti“, – kalbėjo dvejus metus daugumoje dirbęs politikas.

Kodėl buvo pasirašyta nauja valdančiosios koalicijos sutartis?

„Aš manau, kad buvo noras dominuoti. Nerūpėjo niekam rajono reikalai, niekas toje pačioje koalicijoje nediskutavo, kad ten kažkam negerai yra, viskas buvo gerai, o tiesiog užkulisiniais susitarimais padarė taip. Kaip dabar bus, jeigu meras yra vienoje pusėje, o koalicija – kitoje? Ar tai nauda rajonui?“, – pridurdamas, kad tai – nieko gero nežadantis politikavimas, kalbėjo V. Macijauskas.

Ar buvo juntama įtampa valdančiojoje daugumoje?

„Buvo visokių pareiškimų ten ir anksčiau, jaučiame tas nuotaikas. Buvo pareiškimų, kad ir mane reikia pašalinti iš koalicijos, tik nesupratau kodėl. Gal dėl to, kad ėmiausi kai kurių dalykų, kurie nepatiko tam tikriems piliečiams?“, – kalbėjo „Bendra“ frakcijos atstovas, nekonkretizuodamas situacijos.

„Pažiūrėsime, kai dugną dėsime“, – pokalbį posakiu baigė V. Macijauskas.

A. Balnionienė. Politikės feisbuko nuotr.

Balnionienė: pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės

Liberalė vicemerė A. Balnionienė, atskleisdama partijos poziciją, pirmiausia džiaugėsi, kad meras išreiškė norą dirbti konstruktyviai su naująja valdančiąja dauguma.

„Mes tikimės, kad šios pozicijos nepakeis ir mums kartu pavyks užtikrinti Savivaldybės darbą ir įgyvendinti strateginius planus. Ieškosime bendrų sprendimų, nes mero ir valdančiosios daugumos interesai yra bendri – atliepti kokybinį Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų poreikį. Esminis momentas – strateginiame plane užsibrėžti darbai bus įgyvendinami ir toliau, ir nemažinami tempai, nekeičiami tikslai“, – pabrėžė A. Balnionienė.

Pasiteiravus politikės, kokios buvo priežastys, lėmusios dvejus metus dirbusios valdančiosios daugumos griūtį, ji į detales nesileido.

„Tikrai norėjome dirbti kartu iki pat kadencijos pabaigos, ši koalicija, kuri pradėjo, formavo strateginį planą, buvo veikli, entuziastinga, pasiskirsčiusi darbais ir atsakomybėmis. Jūs patys matote daug pokyčių ir mieste, ir kitur. Bet pastaruoju metu, ko gero, paskutinį pusmetį, mes iš koalicijos partnerių norėjome noro ir atsakomybės dirbti kartu, ieškoti sprendimų, tartis, pasimatė negerų tendencijų ir planuojant Savivaldybės darbus, bet mes dėjome visas pastangas išlikti kartu kitus dvejus metus. Tenka apgailestauti, kad mūsų pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės“, – poziciją dėstė liberalė, pridūrusi, kad nebeliko kito kelio, kaip performuoti valdančiąją daugumą.

Ji pridūrė, kad pokyčiai, kurie bus, planuojami įgyvendinti taip, kad juos kuo mažiau pajustų Savivaldybės darbuotojai, kad nenukentėtų darbai.

„Komandą papildė patyrę žmonės, Klaipėdos rajono gyventojai, puikiai žinantys, išmanantys rajono situaciją, gebantys dirbti administracinį darbą, turintys patirties. Pereinamąjį laikotarpį tikimės pakankamai greitai susidėliosime, nes tokių žmonių, kurie ateitų ir reikėtų laiko susivokti, perimti darbus šioje komandoje nebus, – dėstė mero pavaduotoja. – Dabartinėje komandoje, pastebėjimas – gyventojų išreitinguotas pirmas ketvertas į merus, kitaip tariant – žmonės, į kuriuos gyventojai per rinkimus dėjo savo lūkesčius.“

R. Petrauskienė. Politikės feisbuko nuotr.

Petrauskienė: tai nebuvo mūsų iniciatyva

Į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad prireikė formuoti naują valdančiąją daugumą, konservatorė R. Petrauskienė atsakė: „Man taip pat būtų įdomu sužinoti, kodėl buvo pradėta formuoti naujoji dauguma. Tai nebuvo mūsų iniciatyva. Gargždai – ne Niujorkas, visi savi, pradėjo girdėtis kalbos apie kitą koalicijos sudėtį be mūsų ir liberalų. Kad tai ne gandai, išgirdome ir iš pirmų lūpų. TS-LKD ir liberalų frakcijų didžiausias noras buvo dirbti kartu iki kadencijos galo, o mano asmeniškai – dar ir kitą kadenciją, nes pradėtiems dideliems projektams vienos kadencijos neužtenka. Tą deklaruodavau garsiai, to ir siekiau. Stabilumas visada duoda naudos.“

Pasiteiravus, kaip įsivaizduojamas darbas su mažumoje esančiu meru, politikė atviravo, kad jis bus sunkesnis, tačiau yra ir daugiau savivaldybių Lietuvoje su analogiška situacija.

„Plungė taip dirba nuo kadencijos pradžios. Viskas priklausys nuo mero pozicijos ir noro – konstruktyvus darbas be trikdžių ir greitesni sprendimai kiekvienam rajono žmogui bus į naudą. Šiuo metu meras išreiškęs norą dirbti sklandžiai ir konstruktyviai su naująja dauguma“, – poziciją dėstė Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Paklausus, gal jau turima kandidatūra į mero patarėjus, politikė teigė, kad nežinojo, kad taip įvyks, ir „paruoštų laukiančių kandidatūrų“ nėra.

„Ne tai esminis klausimas. Dar yra laiko, rasime. Tai tikrai bus rajono žmogus, žinantis vietinį gyvenimą, problemas ir sugebantis jas spręsti“, – apibendrino politikė, pridūrusi, kad neeilinio Tarybos posėdžio taip pat neketinama šaukti.

L. Liutikienė. Politikės feisbuko nuotr.

Liutikienė: politika mano karjeroje visada buvo prioritetu

Socialdemokratė L. Liutikienė, pasiteiravus ar nebuvo sunku apsispręsti ir iškeisti Telšių dramos teatro vadovės pozicijos į mero pavaduotojos, atviravo: „Politika mano karjeroje visada buvo prioritetu, niekada nebuvau atitrūkusi, kadangi buvau ir Tarybos narė, dirbdama teatre. Visada tenka įvertinti pliusus ir minusus, bet norisi dirbti savo rajono rinkėjų labui.“

Ji pripažino, kad jau kurį laiką buvo ženklų, leidžiančių suprasti, kad mikroklimatas daugumoje nėra geras, juntama įtampa, bręsta pokyčiai. Vis dėlto pasiūlymas buvo pateiktas visiškai neseniai.

Socialdemokratė nesiryžo spėlioti priežasčių, kodėl iširo valdančioji dauguma, tą, anot jos, geriausiai gali pasakyti patys koalicijos partneriai.

„Esu pati gargždiškė, dauguma šioje koalicijoje – rajono gyventojai, manau, noras dirbti gerai, skaidriai, efektyviai visų yra bendras. Turiu patirties, tris kadencijas teko dirbti Administracijos direktoriaus pavaduotoja, tikrai turiu sukaupusi ir žinių, ir patirties, ir puikiai galėsiu pritaikyti tolimesniame darbe“, – kalbėjo L. Liutikienė, akcentuodama, kad galbūt dirbti su mažumoje esančiu meru nebus lengva, tačiau koalicija bandys rasti bendrą kalbą, dirbti rajono gyventojų labui.

Č. Banevičius. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Banevičius: kad taip ateitų ir patys susiskaldytų, neatsimenu

Ilgametis rajono politikas, ne kartą užėmęs aukščiausius postus Klaipėdos rajono savivaldybėje, socialdemokratų darbo partijos atstovas Č. Banevičius neslėpė nuostabos dėl valdančiosios daugumos griūties.

„Taryboje esu 7 kartus išrinktas, visokių buvo ir Tarybos narių, ir vadovų, ir norų, bet taip, kad taip ateitų ir patys susiskaldytų, to neatsimenu. Buvo 2011 m., kai keitėsi po kelių mėnesių vadovai. Visko būna, bet čia jau du metai, įdirbis, per tą laiką galėjo susišlifuoti. Reikėjo sėsti, kalbėti, derinti, spręsti. Jeigu kalbi už akių, tu niekada nieko neišspręsi. Net Taryboje niekada nesakydavau apie žmogų, jei jo nėra. Tokio principo laikiausi ir laikysiuosi. Manau tada niekada nebūtų to įvykę“, – nuomone pasidalino politikas.

Jis pripažino, kad nežino priežasčių, kodėl iširo valdančioji dauguma, tačiau apie kažkokius nesutarimus buvo galima spręsti iš tam tikrų nuotaikų, planuoto Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo atsistatydinimo.

„Bet kuriam nepasiseks visko įgyvendinti, visų norų išpildyti, nes tikrai yra ir Taryba, dauguma, turi rasti kompromisą. Buvo tvirta dauguma, 17-a, opozicijoje – tik 10, perėjus dar dviem – 19-a – tai suderinkite koalicijoje sprendimus, kad nekiltų tokių dalykų. Reikėjo kalbėti viešai, o buvo darbų vajus, tik „dirbame dirbame“, kiti „buvę rajono nemylėjo“, o iš tos meilės kas gavosi“, – mintis dėstė Č. Banevičius.

Pasiteiravus, ar džiaugiasi, kad galės grįžti į pažįstamas pareigas, politikas sakė, kad tikrai nesiveržė į jokias pareigas, daugumą.

„Nei to džiaugsmo, nei ką, pateikė netikėtai pasiūlymą, jeigu šiai daugumai tinka, tai jiems spręsti“, – komentavo pagal susitarimą būsimasis Administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Apie darbą su mažumoje esančiu meru, patyręs politikas kalbėjo: „Teko dirbti ir meru, ir direktoriumi. Kai buvau meru, visą kadenciją išbuvau neturėdamas daugumos, bet kalbėjausi su visais Tarybos nariais, nebuvo nei blogesnio, geresnio, visi išrinkti žmonių ir su visais reikia skaitytis, į jų siūlymus, pastabas atsižvelgti. Neskirsčiau žmonių nei pagal partijas, poziciją, opoziciją, siūliau skirti į pozicijas tuos žmones, kurie supranta, gali naudos duoti.“

Klausėme ir kaip jis jaučiasi, kad jo tiesioginiu vadovu, planuojama, bus kur kas jaunesnis J. Ruškys.

„Justą teko keletą kartų susitikti – jaunas, perspektyvus jaunuolis. Jeigu klaus patarimo, visada padėsiu, jeigu reikės. Visą laiką už tai, kad jaunimas turi užimti pozicijas, nematau nieko blogo tame. Jis jaunesnis už mano vaikus. Vaikus išauklėjau dorus, jaunasis baigė doktorantūrą, ir sportininkas savo srities daug metų geriausias. Norėjau, kad vaikai siektų savo užsibrėžto tikslo, o jeigu jis irgi siekia, nori būti direktoriumi – juk niekas per prievartą nestato. Juk padirbęs pavaduotoju mato, kad gali, manau, kad susitvarkys“, – apie jaunesnį būsimą kolegą atsiliepė Č. Banevičius, pabrėždamas, kad visus žmones reikia gerbti.

Baigdamas pokalbį politikas pridūrė: „Niekada neperšokęs griovio, nesakyk „Op“, gal dar susitars, ką aš žinau?“.