Straipsnių ciklą „Kaip tapti..“ tęsiame pasakojimu apie buvusius Gargždų „Vaivorykštės“ moksleivius – Viktoriją ir Karolį Banius. 28-mečiai gargždiškiai įkūrė aukštalipių verslą ir sakosi esantys laimingi – darbas teikia geras emocijas. Šiuo metu Vilniuje gyvenantys, bet ne sezono metu turimas ilgas atostogas leidžiantys gimtajame mieste, sutuoktiniai papasakojo, kuo įdomus jų darbas bei kokių kuriozų ir sunkumų jame pasitaiko.
Prisiminkite mokyklą: kokie dalykai sekėsi? Kokie mokytojai paliko teigiamą įspūdį?
Viktorija: mokykloje abu su vyru nebuvome pavyzdiniai mokiniai. Man sekėsi geriau, vyrui prasčiau, todėl negalime išskirti kažkokių dalykų, kurie sekėsi, bet aktyvūs, jaunatviško požiūrio mokytojai prisidėdavo prie didesnės motyvacijos mokytis.
Labai mylėjome, gerbėme ir džiaugėmės savo klasės auklėtoja A. Veikšiene, kurią iki šiol mielai aplankome, kai tik yra proga.
Karolis ir Viktorija. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar buvote aktyvūs? Lankėte būrelius, savanoriavote?
Viktorija: esu baigusi muzikos mokykloje dramos klasę, dalyvavau prezidentūros veikloje ir dainavau mokyklos merginų chore.
Karolis: esu išbandęs labai daug būrelių, tačiau ilgesnį laiką lankiau krepšinį, dziudo, boksą, sporto salę.
Kokias studijas ir kur pasirinkote po mokyklos?
Viktorija: studijuoti nusprendžiau tik 2014 m. t. y. praėjus dviem metams po mokyklos baigimo. Studijavau Lietuvos verslo kolegijoje įstaigų ir įmonių administravimą. Šias studijas pasirinkau, nes atsirado poreikis žinioms, kaip tvarkytis su įmonės dokumentacija ir jos administravimu.
Karolis: po 10 klasės išėjau mokytis į Klaipėdoje esančią Paslaugų ir verslo mokyklą, ten baigiau automechaniko specialybę.
Gargždiškiai sako, kad dirba mėgstama darbą. Asmeninio archyvo nuotr.
Papasakokite apie savo darbą: kaip atrodo darbo diena, kokias užduotis tenka atlikti?
Viktorija: mūsų įmonėje aš esu atsakinga už visą dokumentaciją, klientų paiešką, derybas ir kontraktų pasirašymą. Todėl mano pagrindinės funkcijos – dar neprasidėjus darbų sezonui, surasti naujus žmones į komandą, paruošti visą dokumentaciją, kad darbuotojai galėtų dirbti aukštalipio darbą.
Sezono metu mano pagrindinės pareigos – kontraktų su užsakovais pasirašymas, darbų kalendoriaus sudėjimas ir jo sekimas, komandiruočių organizavimas ir visos kitos reikalingos dokumentacijos ruošimas.
Karolis: mano darbas – naujų darbuotojų apmokymas, įrangos aprūpinimas ir paruošimas, atliekamų projektų atlikimas ir priežiūra, dokumentų tvirtinimas.
Dažniausiai projektuose dirbu kartu su darbuotojais. Taip galiu užtikrinti ne tik kokybišką, bet ir saugų bei operatyvų darbų atlikimą.
„Artėjant sezonui vis labiau jaučiu aukščio ir adrenalino trūkumą“, – teigia Karolis. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar galite sakyti, kad dirbate mėgstamą darbą? Jei taip, kuo jis Jus žavi? Kokie darbo privalumai? Kokios asmeninės savybės reikalingos?
Viktorija: galiu sakyti, kad dirbu mėgstamą darbą. Pirmiausia dėl to, kad dirbame sau. Savo verslo kūrimas ir prasideda nuo suvokimo, kokia veikla nori užsiimti gyvenime. Gal mano darbas ir nėra kažkoks labai specifinis, tačiau įmonėje labai reikalingas.
Šiame darbe labiausiai žavi ryšys su ilgalaikiais klientais, kurie metai iš metų vis sugrįžta. Prisitraukti naujus klientus ir nurungti konkurentus kai kuriais atvejais nėra lengva, bet labai smagu, kai klientas, pabandęs mūsų paslaugas, kitų paslaugos teikėjų nebeieško. Tai tik patvirtina, kad savo darbą atliekame gerai.
Mūsų verslas yra sezoninis (kovas–spalis), todėl geriausia šio darbo dalis yra ta, kad po sezono pabaigos, iki maždaug sausio vidurio, kada reikia pradėti ruoštis naujam sezonui, su vyru turime nepertraukiamas atostogas.
Karolis: galiu teigti, kad dirbu mėgstamą darbą. Artėjant sezonui vis labiau jaučiu aukščio ir adrenalino trūkumą, kurį jaučiu kasdieną savo darbe. Todėl kiekvieno sezono pradžios laukiu su nekantrumu. Labiausiai žavi, kad mano darbas yra aktyvus, gryname ore ir nemonotoniškas, nes projektus keičiame labai dažnai.
Mūsų darbas nėra lengvas, dažnas darbuotojas neištveria viso sezono, todėl manau, kad pagrindinės savybės, reikalingos mūsų darbe – fizinė ir psichologinė ištvermė, mokėjimas dirbti komandoje.
Su kokiais sunkumais tenka susidurti?
Viktorija: kadangi mūsų darbas sezoninis, senbuvius darbuotojus išlaikyti visus metus galimybių nėra. Džiaugiamės, jei kitą sezoną jie sugalvoja sugrįžti, bet tai dažniau būna išimtis, o ne taisyklė, todėl kasmet turime ieškoti naujų žmonių.
Darbas nėra lengvas, o ir reikalaujantis tam tikrų savybių, kuriomis, deja, ne visi gali pasigirti. Žmonių paieška – turbūt sunkiausias dalykas mūsų darbe.
Karolis: manau, kad vienas didžiausių sunkumų mūsų darbe – konkurencija su kitomis įmonėmis. Kai tik pradėjome šį verslą, aukštuminį langų valymą galėjo pasiūlyti nedidelis kiekis paslaugos teikėjų. Šiuo metu jų atsiranda vis daugiau, todėl konkurencija su kiekvienais metais vis didėja.
Kai kurie klientai, ieškodami paslaugos teikėjo, žiūri ne į kokybę, o į kainą. Tuo labai naudojasi nauji paslaugos teikėjai, taip iškraipydami rinką. Būna, kad klientas paslaugas prašo atlikti pigiau nei atlikome 2018 metais, kas yra nelabai suvokiama.
„Pagrindinės savybės, reikalingos mūsų darbe – fizinė ir psichologinė ištvermė, mokėjimas dirbti komandoje“, – įsitikinęs Karolis. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar būta kokių juokingų situacijų darbe?
Karolis: dirbdami, jei žmonės nėra uždengę langų, matome, kas vyksta pastato viduje. Būna, dirbame verslo centruose, plauname ir gyvenamuosius namus.
Verslo centruose žmonės, pamatę mus už lango, fotografuoja, klausia, ar nebaisu arba rašo lapelius su padėka už atliktus darbus. Gyvenamuosiuose namuose gali pamatyti įdomesnių dalykų – pribėgusių ir mojuojančių vaikų, gyvūnų, kurie nesupranta iš kur čia atsiradai (ypač šunys) ar net pikantiškų dalykų, kai žmonės nepagalvoja užsidengti langų.
Taip pat dažnai pro langus vaišina saldainiais ir kava. Buvo, kad kartą, kabant 20-ame aukšte, žmogus išlindęs pro langą pasiūlė išgerti, kad mums drąsiau būtų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip darbus pakoregavo pandemija?
Viktorija: 2020 m. pradžia, kai tik viskas prasidėjo, klientai buvo suglumę, kai kurie projektai nusikėlė į vėlesnį laiką, kai kuriuos atšaukė. Darbų buvo mažiau nei įprastai, bet visiškai nesustojo. Šiais metais, jei niekas nepasikeis, turėtų grįžti į senas vėžes.
Ko galėtumėte palinkėti savęs ieškančiam jaunimui?
Palinkėsime neskubėti apsistoti ties kažkuo vienu, pasaulis didelis, išbandyti viską, kiek tik leidžia galimybės. Drąsiai svajok ir nuoširdžiai svajonėmis tikėk, nes vieną dieną jos ims ir išsipildys.
Asmeninio archyvo nuotr.
Projekto „Kaip tapti...“ publikacijų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ugdymo karjerai konsultante Barbora Dotiene. Straipsnių ciklu siekiame pristatyti gimnazijos absolventus, kurie dirba įdomius, neįprastus darbus ir kaip jie tapo tuo, kuo šiandien yra.
