Įprastai pavasarį mes vieni kitus raginame apsitvarkyti, susirinkti šiukšles po žiemos, pasodinti medelių, sutvarkyti gėlynus prie gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų ar bendro naudojimo teritorijose. Aplinkos švarinimo renginiuose dalyvaujame patys, buriame draugų komandas, organizuojame mokinius. Ar kada pagalvojome, ką galime padaryti, kad šiukšlinimo situacija keistųsi, ir keistųsi kardinaliai į teigiamą pusę? Džiaugiamės taromatų nauda ir piktinamės, kai popierius, plastikas ir metalas keliauja į tą patį konteinerį. Na, bent jau žinome, kad bus tinkamai išrūšiuota ir sutvarkyta aplinkai draugiškiausiu būdu.

Tvarios aplinkos kūrimo kontekste dar labai pasigendame visapusiškų, aktualių, praktinių žinių apie tvarumą. Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai gimsta mūsų galvose arba mes jų išmokstame. Šiemet negalime tiesiogiai prisidėti prie akcijos „Darom iki galo“ , bet galime pasirūpinti kad mūsų mokiniai mokytųsi atsakingo vartojimo, susipažintų su minimalistinio gyvenimo ar „Zero Waste“ koncepcija, kur atliekų rūšiavimas, saikingas vartojimas ir rūpinimasis gamta bus visiškai natūralus, kasdienis dalykas.

Jau kelerius metus vykstantis projektas „Atliekų kultūra“, kurio iniciatorius yra Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras („VAATC“), suteikia puikią galimybę plėsti žinias apie atliekų tvarkymą, mokytis ir taikyti praktiškai.

Balandžio pabaigoje visiems Lietuvos gyventojams atsirado galimybė pirmą kartą dalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine. Organizatorių teigimu, egzamino dieną jį sprendė daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tame tarpe 3,5 tūkst. moksleivių iš 331 mokyklos. Egzaminas buvo sudarytas atsižvelgiant į dalyvių amžių – pradinių (1–4) klasių mokiniai turėjo atsakyti į 15 uždarų testo klausimų, 5–12 klasių mokiniams per 45 minutes reikėjo atsakyti į 30 uždarų testo klausimų. Gargždų „Minijos“ progimnazijos dalis 5–6 klasių mokinių dalyvavo egzamine, priklausomai nuo teisingai atsakytų klausimų kiekio, dalyviai buvo apdovanoti virtualiai pažengusiojo, žinovo arba eksperto diplomais.

Deja, „Eksperto“ diplomo atliekų tvarkymo srityje neturime, bet Gerda Gedmintaitė (5d) apdovanota „Žinovo“ diplomu. Deividas Lūža 5a, Lukas Šidlovskis 5a, Neringa Dargytė 5a, Pijus Dumbrauskas 5a, Urtė Vendelytė 5a, Adas Gedmintas 5c, Tautvydas Kasparaitis 5 c, Rusnė Lukauskaitė 5 c, Leonardas Mišeikis 5 c, Elija Kasparavičiūtė 5d, Ugnė Šlepetytė 5d, Benita Putriūtė 5d, Faustas Arošius 5d, Marijus Mikalauskas 5d, Deiminas Ašmontas 6c, Simas Baltrušaitis 6c, Austėja Jablonskytė 6c, Ramunė Jurgutytė 6c, Mingailė Norkutė 6 c, Nerijus Staškevičius 6c, Deimantė Šilgalytė 6 c ir Ada Žukauskaitė 6 c pelnė „ Pažengusiojo“ diplomus.

Mokiniai turėjo pateikti atsakymus į klausimus, koks įprotis yra efektyviausias siekiant mažinti maisto atliekų keliamą žalą aplinkai, ko negalima mesti į tekstilės atliekų surinkimo konteinerį. Jeigu viena nuorūka gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ar dirvožemio ir padaryti jį netinkamą gyvybei, kek laiko netinkamai išmesta nuorūka gali teršti aplinką? Mokinių buvo paklausta, kuris būdas yra teisingas, norint atsisveikinti su naudoti nebetinkamomis padangomis, kokius nereikalingus daiktus (atliekas) galima palikti prekybos vietose įsigyjant tokius pat naujus daiktus, kokios atliekos gali būti kompostuojamos, koks yra mechanino biologinio arba tik mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių veikimo tikslas, kur vežamos komunalinės atliekos ir kodėl pusiau požeminiai konteineriai yra įkasti 1,6–2 metrų gylyje.

„Atliekų kultūros“ egzamino organizatoriai teigia, kad, remiantis moksleivių atsakymais, reikalavimai rūšiavimui bei atsakingam vartojimui yra pakankamai gerai žinomi.

Taigi, picos dėžė keliauja į rūšiavimo konteinerį.

Kokie žmonės rūšiuoja atliekas? Ar tie, kurie baigę atliekų rūšiavimo kursus, o gal turintys daugiau laisvo laiko? Lietuvos žaliųjų judėjimo dalyviai? O gal tie, kurie galvoja?