Turbūt daugelis yra girdėję, jog Italija - espresso gimtinė. Ir iš tiesų čia nė vienas italas neįsivaizduoja savo dienos be puodelio kavos. Jos gėrimas yra tarsi tam tikras ritualas, kurio metu yra ne tik mėgaujamasi skania bei aromatinga kava, bet ir bendraujama, dalinamasi naujienomis bei planais. Be abejo, tokiam įpročiui susiformuoti didelę įtaką padarė itališkas kavinukas, kurį net ir mes, lietuviai, tikrai ne kartą esame matę ir net naudojame jį savo buityje. Tačiau ar kada susimąstėte, kokia yra tokio prietaiso atsiradimo istorija? Jei ne, šis straipsnis kaip tik jums – čia pateiksime įdomiausius faktus, susijusius su itališku kavinuku.

Itališko kavinuko idėjos gimimas

Itališko kavinuko istorija prasideda dar 1918 metais, kai Alfonso Bialetti, 10 metų dirbęs aliuminio pramonės srityje Prancūzijoje, grįžo į gimtąją Italiją, kur įkūrė metalinių namų apyvokos daiktų dirbtuvę. Būtent čia ir gimė jam idėja sukurti kavinuką. Netoli gamyklos Bialetti akį dažnai patraukdavo moterys, skalbiančios drabužius uždarame katile su nedideliu vamzdžiu. Šio vamzdžio paskirtis buvo ištraukti muiliną vandenį iš katilo dugno ir paskleisti jį ant drėgnų skalbinių. Bialetti itin susidomėjo tokiu veikimo principu ir nusprendė pabandyti jį pritaikyti gaminant kavos aparatą, kuris leistų italams namuose pasigaminti tikrą espresso kavą.

Bėda su ankstesniais kavinukais

Ankstesni to laikmečio naminiai kavinukai buvo pagaminti taip, jog karštas vanduo švelniai varvėdavo ant maltos kavos, todėl tokiu būdu pasigamindavo kiek silpnesnė kavos versija. Būtent dėl šios priežasties, įvairūs išradėjai ėmė eksperimentuoti su garais tam, kad pavyktų atkurti intensyvų espresso kavos skonį, randamą viešose kavinėse. Žinoma, tarp išradėjų buvo ir minėtasis Alfonsas Bialetti.

Įvairūs bandymai atrasti tą vienintelį prietaisą

Kavos virimo garais tikslas buvo labai greitai išvirti intensyvaus skonio kavą. Vienas tam skirtas prietaisas net įgavo garvežio pavidalą. Jo gamintojas, Luigi Bezzera, itin norėjo pabrėžti ryšį, jog tiek moderniai keliaujant, tiek gaminant "šiuolaikinę" kavą, yra naudojami garai. Ši mašina, visai kaip ir geležinkelio lokomotyvai, pasižymėjo itin dideliu veikimo garsu ir spindinčia žalvario furnitūra. Kaip bebūtų, toks prietaisas nepelnė reikšmingo šalies susidomėjimo, kadangi jis buvo labai didelis, visai nekompaktiškas bei brangus, tad nebuvo gerai pritaikytas naudoti buityje. Žmonės troško, jog namuose galėtų pasigaminti lygiai tokią pačią kavą, kokią jie buvo įpratę gerti kavinėje.

Pirmasis itališkas kavinukas

Pirmasis itališkas kavinukas buvo išrastas 1933 metais. Jo išskirtinė forma buvo inspiruota sidabrinių kavos servizų, kurie tuo metu buvo itin populiarūs pasiturinčiose italų šeimose, ir nuo to laiko ji beveik visai nepakito. Tokio dizaino prietaisą tikrai nesunkiai galite rasti ir dabar - coffeeloft.lt/kategorija/barista/kavinukai/. Įdomu tai, jog kavinukas savo vietą turėjo net 90 procentų visų namų Italijoje, tad galima drąsiai sakyti, jog tai pakeitė Italijos kavos kultūros esmę. Iki jo atsiradimo kava įprastai buvo vartojama tik viešose kavinėse, kur kavą dažniausiai gerdavo tik vyrai, o pradėjus tai daryti ir moterims, visa tai buvo laikoma jų judėjimo emancipacijos ženklu.

Kaip veikia itališkas kavinukas?

Itališkas kavinukas yra aštuonkampis prietaisas, turintis tris pagrindines dalis: vandens rezervuarą su vožtuvu, filtrą ir kavos rezervuarą. Norint išsivirti kavą, apatinė kavinuko dalis yra pripildoma vandeniu, o ant jos yra uždedamas metalinis filtras su malta kava. Viršutinis kavos rezervuaras užsukamas ir visas paruoštas kavinukas dedamas ant viryklės. Kai vanduo užverda, garai padidina slėgį apatinėje prietaiso dalyje ir priverčia vandenį tekėti per filtrą su malta kava. Tuomet gėrimas kondensuojasi ir susikaupia viršutiniame rezervuare. Po viso šio, neilgai trunkančio proceso galima mėgautis intensyvaus skonio ir aromatinga kava.

Aliuminio ir kavinuko duetas

Galbūt nustebsite, tačiau metalas, kurį Bialetti naudojo, kurdamas kavinuką, buvo aliuminis. Taip atsitiko dėl to, jog diktatorius Mussolini, kuris dar ir dabar prisimenamas kaip vienas pagrindinių fašizmo atstovų, įvedė nerūdijančio plieno embargą šalyje. Dėl šios priežasties daugeliui daiktų pagaminti buvo naudojama aliuminio rūda, boksitas, kurio atsargų Italija turėjo tikrai nemažai. Neužilgo jis net tapo nacionaliniu metalu, kuris buvo siejamas su aukštais technologiniais pasiekimais bei tradiciniu itališku meistriškumu ir dailiu dizainu. Negana to, kava taip pat buvo vertinama kaip gėrimas, išryškinantis tokias nacionalistines vertybes kaip imperiją ir autarchiją. Imperiją atspindėjo tai, jog Italija įsiveržė į Etiopiją – pagrindinę kavos pupelių gamintoją, o autarchiją – laisvė nepaklusti kitoms pasaulio tautoms, kadangi Brazilija ir toliau tiekė Italijai kavos pupeles, nepaisant Tautų Lygos sprendimo dėl sankcijų taikymo.

Itališki kavinukai dabar

Kaip jau minėjome, itališkas kavinukas tapo tikrų tikriausia klasika, tad žmonių susidomėjimo jis neprarado iki dabar. Dauguma Bialetti vardo kavinukų yra pagaminti iš minėto aliuminio, tačiau taip pat galima rasti ir pagamintų iš nerūdijančio plieno ar šių dviejų metalų mišinio. Smagu ir tai, jog šie prietaisai yra įvairių spalvų, tad labiausiai patinkantį tikrai atras kiekvienas pirkėjas. Kaip bebūtų, rinkdamiesi vieną jų, atkreipkite dėmesį į tai, kokia jo talpa, iš ko yra pagamintas bei kokiems viryklių tipams yra tinkamas naudoti – dujinėms, elektrinėms ar indukcinėms viryklėms, o gal visoms? Įsigiję kokybišką kavinuką, galėsite būti garantuoti, jog tinkamai jį prižiūrint, jis tarnaus dar tikrai ne vienerius metus. Tad, tikimės, kad iš šio straipsnio sužinojote kažką naujo ir įdomaus – visgi, tikram kavos gurmanui visa tai žinoti tiesiog būtina!

Reklama

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako