Vasaros pradžia Gargždų krašto muziejuje paminėta neįprastu, bet jaukiu renginiu – Ilonos Tulabienės ir dukros Vaivos autorinės parodos „Pro širdies langą“ uždarymu.

Lėlės – iš viso pasaulio

„Parodos šiemet pradėtos neįprastai – ne atidarymu, bet uždarymu. Darome išvadą, kad reikia kiekvieno renginio uždarymo, nes tada visi suskumba pamatyti. Vien šiandien atėjo apie 10 žmonių, dar norėjusių pamatyti, – džiaugėsi Gargždų krašto muziejaus kolektyvas. – Idėja rengti parodą kilo natūraliai, nes buvo gegužės mėnuo – Motinos, Meilės deivės Mildos dienoms paminėti labai tiko autorinė mamos ir dukros darbų paroda. Kas gali būti gražiau, kai mama su atžalomis sudeda pojūtį į kultūrą, grožį ir spalvas?“

Parodoje buvo galima išvysti asmeninę autorės tautiniais rūbais puoštų lėlių kolekciją iš viso pasaulio – ir iš artimų Lietuvos kaimynių, ir iš tolimesnių kraštų, tokių kaip Olandija, Izraelis, Čilė, Naujoji Zelandija ir t.t.

Pasak I. Tulabienės, į muziejų pristatyta maždaug 115 lėlių, o dar apie 70, taisytinos būklės, liko namie.

„Jeigu stebėtumėte lėlių veidus – jie skirtingi, priklausomai nuo to, ką akcentuoja – vienur svarbu akys, kitur galvos danga. Kiekvienas kaspinėlis ar juostelė turi savo reikšmę. Jeigu gamybai turima mažiau pinigų, daugiau siuvinėjama, kitur nuaudžiama, jei daugiau pinigų, tai siuvama kokia šilkinė prijuostė“, – apie išskirtinę kolekciją kalbėjo parodos autorė, pažymėjusi, kad pomėgio pradžia atsirado edukacijoms apie tautinius rūbus pasisiuvus 5 lėles.

Kolekcininkė pasakojo, kad pirmosios lėlės vienišos stovėjo gan ilgai: „Viskas pasikeitė, kai išlydėjau mokines į „Erasmus“ programą Islandijoje. Turėjau daug laisvo laiko ir keliaudama po šalį radau mažytę islandišką lėlę. Atsiradus vienai, pradedi pastebėti ir kitas.“

Išskirtinę kolekciją, sukauptą per 5-erius metus, moteriai padeda pildyti ir draugai – parveža iš kelionių.

„Viena lėlė, parvežta iš Portugalijos, draugams kainavo daug nervų, nes ilgai ieškojo ir tik vieną rado su tautiniais rūbais. Draugai truputį piktinosi, kad nerenku kokių porcelianinių, o tik tautiniais rūbais pasipuošusių, pastarąsias sunku rasti“, – pasakojo moteris, pridūrusi, kad namie turimas kitokias lėles, pavyzdžiui, iš porceliano, planuoja papuošti lietuviškais tautiniais rūbais.

Moteris atviravo, kad dalis lėlių, ypač labai senų, siekiant išlaikyti autentiškumą, turi būti saugomos tamsesnėje vietoje – jei rūbas būtų sugadintas, jo atkurti nebepavyktų.

„Kartais nusiperku lėlę kokiam aukcione ir tada pradedu domėtis, kokiam regionui priklauso. Dabar atvažiuoja lėlytė iš Mauritanijos – nedidukė, tekstilinė. Jei jau turiu iš kokio regiono, daugiau nebeperku. Buvau lėlių muziejuje Rokiškio rajone, tai ten nebuvo labai daug eksponatų, kurių neturėčiau“, – pasidžiaugė parodos autorė.

I. Tulabienė lankytojams pasakoja apie savo kolekciją. V. Šleiniūtės nuotr.

Pradžiugino lankytojų srautai

Lankytojų akis taip pat džiugino siuvinėti marškiniai bei I. Tulabienės dukros Vaivos tapyti piešiniai.

„Esu fizikė-matematikė, darbas pakankamai tikslus, mėgstu skaičiuoti, o visi šitie siuvinėjimai irgi reikalauja skaičiavimo“, – apie kitą parodos dalį kalbėjo autorė, užsiminusi, kad turėdama laisvo laiko, marškinius išsiuvinėtų per savaitę.

I. Tulabienė sakė, kad ši paroda – kvietimas prisiglausti, pabūti kartu, tą puikiai iliustravo dukros Vaivos išpiešta suknelė, simbolizuojanti langą, pro kurį galima pažvelgti į sukurtus darbus.

„Kai išleidi savo kūdikius į pasaulį, nežinai, kaip žmonės juos priims ir vis galvoji: kaip jiems ten sekasi, kaip kitiems žmonėms jie atrodo. Gal tik tu pats galvoji, kad čia gražu, o kitam – visai neįdomu, – apie darbų pateikimą lankytojų vertinimui kalbėjo I. Tulabienė. – Visus darbus darai tam, kad pačiam būtų smagiau ir jaukiau gyventi.“

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasidžiaugė, kad apie parodą išgirdo ir aplankė nemažas būrys interesantų, o atsiliepimai – patys šilčiausi.

„Noriu padėkoti, kad leidote mums išeiti iš to karantino su tokiomis spalvomis, istorijomis. Dėkoju už nuostabią parodą, nemiegotas naktis, kurių rezultatus mes matome, už tas kūrybines idėjas, kurios čia skleidžiasi“, – dėkojo direktorė.

I. Tulabienės draugai pasidžiaugė, kad trijų vaikų mama spėja ne tik darbus atlikti, bet randa laiko ir pomėgiams, o dar ir vaikus puikiai auklėja – jie taip pat ieško savęs mene: muzikoje, dailėje.

„Labiausiai džiugina tas mamos ir dukros ryšys. Iloną žinau kaip energijos užtaisą. Linkiu sveikatos tą energiją toliau skleisti, ja dalintis ir džiuginti mus puikiu šeimos pavyzdžiu“, – dėkojo Gargždų miesto seniūnė Indrė Žiedienė.

Parodos akimirkos – V. Šleiniūtės nuotraukose: